Open post

Kokos lapai

Bolivijos, Peru, Čilės ir Argentinos turguose, parduotuvėse ar tiesiog gatvėse rasite pardavinėjamus kokos lapus skirtus kramtymui arba kokos arbatą. Kokos lapai tikrai nėra tolygu kokainui ir šiose šalyse jie yra legalūs, nes vietinių naudojami jau bent 8000 metų. Tačiau daugelyje kitų pasaulio šalių kokos lapų turėjimas prilygsta kokaino laikymui. Kokos lapai auga ant kokainmedžio krūmų. Yra keturios krūmų rūšys kokainmedinių šeimoje (lot. Erythroxylaceae), kurios prisitaikiusios prie skirtingų aplinkos sąlygų. Visos jos auga Andų kalnų papėdėse ir visos keturios auginamos žemdirbių jau nuo prieškolumbinių laikų.

Kokos lapuose kokaino yra nuo 0,25% iki 0,77% sausos masės. Kitaip pervertus, viename grame kokos lapų (tiek yra arbatos maišelyje) gali būti apie 5 mg kokaino. Tuo tarpu vieną kokaino dozę sudaro apie 75 mg kokaino. Įvertinus tai, kad tik dalis šios medžiagos iš lapų ištirps vandenyje, jums reiktų išgerti mažiausiai 20 arbatos puodelių, kad pajustumėte psichotropinį kokaino efektą. Taigi, kad ir kaip jūs pamėgtumėte šią arbatą, apsvaigti juo jos sunkiai pavyks.

Kokos lapuose taip pat randama eilė kitų alkaloidų. Tačiau mažos psichotropinių medžiagų koncentracijos esančios šiuose lapuose nesukelia nei psichologinės nei fiziologinės priklausomybės net po ilgo jų naudojimo. Lapai tradiciškai naudojami kaip lengvas stimuliantas, kuris sumažina nuovargį, alkį, troškulį. Vienas iš dažniausių panaudojimų yra skirtas išvengti aukštumų ligos (ang. altitude sickness) poveikio.

Šie lapai jums tikrai pravers jeigu sumąstysite keliauti į rimtesnį žygį po kalnus. Kažkokio didelio efekto nesitikėkite. Pakramtę kokos lapų sparnų tikrai neįgysite. Tiesiog mažiau skaudės galvą, atrodys, tarsi lengviau būtų kvėpuoti, kiek sumažės nuovargis. Nors labai akivaizdaus efekto greičiausiai nebus, tačiau savijauta turėtų pagerėti. Svarbu žinoti, kad jeigu gersite kokos arbatą arba kramtysite lapus antroje dienos pusėje, galite sunkiai arba visai nebeužmigti. Taigi, jei to nenorite, pasistenkite jų po pietų nebenaudoti.

Kokos lapai legaliai auginami ir naudojami Bolivijoje, Peru, Čilėje ir Argentinos šiaurinėse provincijose. Šių šalių parduotuvėse ir turguose taip pat rasite nemažą asortimentą su kokos lapais pagamintų saldainių, sausainių, javainių batonėlių. Mums visiems puikiai žinomo Coca Cola gėrimo gamybai taip pat naudojami kokos lapai, tačiau dėl narkotikų kontrolės, nuo 1903 m. Cola Cola naudoja kokos lapų ekstraktą iš kurio pašalintas kokainas. Paradoksalu, kad JAV labai agresyviai stengiasi paveikti Pietų Amerikos šalis, kad jos išnaikintų kokos krūmų auginimo vietas, net tokiomis priemonėmis kaip toksinių herbicidų purškimas iš lėktuvų. Tačiau Cola Cola korporacija, kurios produktai yra tarsi JAV simbolis, be kokos lapų negalėtų gaminti savo svarbiausio produkto – Coca Cola gėrimo. Tai yra vienintelė korporacija, kuri turi teisę importuoti kokos lapus į JAV ir apdirbti juos.

Open post

Kempingai

Jeigu galite su savim pasiimti palapinę, turėsite galimybę pasinaudoti kempingų suteikiamomis paslaugomis ne tik sutaupysite pinigų, bet ir pabūsite arčiau gamtos ar nuošalesnėse vietose, kuriose gali nebūti jokių kitų galimybių arba nebūti ekonomiškų variantų apsistoti nakčiai. Palapinė taip pat suteiks galimybę turėti visišką laisvę keliaujant žygių metu ir turėsite atsarginę vietą nakvynei, jei nuspręstumėte keliauti pakeleivingomis mašinomis.

Kempingai Lotynų Amerikoje dar nėra tokie populiarūs kaip Europoje. Išskyrus Argentiną, Čilę ir Meksiką, kuriose ir vietos žmonės mėgsta tokį keliavimo ir nakvojimo būdą. Kitose Lotynų Amerikos šalyse kempingus lengviau rasite turistų lankomose vietose. Planuojant keliauti Argentinoje ir Čilėje tikrai verta turėti palapinę, nes šiose šalyse galima daugiausia sutaupyti (ypač šių šalių pietuose, kurioje kainos gana didelės) pasirinkus tokį nakvynės variantą. Pasirinkus nakvoti kempinguose, nebūtinai reikės atsisakyti civilizacijos patogumų. Didelė dalis kempingų be vietos palapinei ir tualeto, suteikia galimybę pasinaudoti dušu, virtuve, vieta laužui užkurti ir internetu. Argentinoje, skirtingai nuo kitų šalių, daugelyje miestų ir miestelių yra dar ir savivaldybių prižiūrimos nemokamos kempingo vietos. Jos suteikia gana paprastus patogumus ir garantuoja mažiau saugumo, nei privačiuose vietose, bet yra vienas iš variantų norint sumažinti savo išlaidas. Visada pasiklauskite vietos žmonių patarimo, ar vietos, kuriose planuojate apsistoti, yra saugios.

Gera vieta, kurioje galima tikėtis rasti kempingų arba bent susitarti dėl vietos nakvynei palapinėje yra vandenyno ar jūros pakrantės kurortai bei turistų lankomos salos. Mažose salose tai gali būti net vienintelė ekonomiška galimybė apsistoti. Dalis Karibų jūros salų be turtingiems turistams skirtų viešbučių neturi ko pasiūlyti nakvynei. O turėdami palapinę, vienaip ar kitaip sau pasiliksite galimybę susirasti pigesnę nakvynę.

Planuojant miegoti palapinėje, svarbiausia išsirinkti apsistojimo vietą prieš ateinant nakčiai. Ispanų kalbos žinios atvers žymiai daugiau galimybių, nes vietos žmonės jums gali suteikti geriausią informaciją. Jeigu kurioje vietoje nerandate kempingo, galima pasiteiraukite hostelių, viešbučių ar restoranų, kurie turi didesnį sodą ar parkavimo vietą, dėl galimybės pernakvoti palapinėje. Jeigu gausite sutikimą, galėsite pasinaudoti tualetu, dušu, internetu, virtuve ir kitais dalykai, kurios gali pasiūlyti šios vietos. Taip pat nacionaliniuose parkuose ar nuošalesniuose paplūdimiuose, ūkeliuose galite rasti puikias vietas pernakvoti palapinėje.

Open post

Kelionės planavimas

Kiekvienas turi savo receptą kelionės planavimui. Priemonių tam yra begalo daug. Įvairios knygos, tinklapiai, blogai, forumai, keliautojų grupės, keliautojų patarimai ir t.t. Tuo pačiu ir taps planavimas suvokiamas labai skirtingai, vieni mėgsta viską žinoti ir stengiasi suplanuoti kuo daugiau savo busimos kelionės detalių, kiti linkę palikti daug ką improvizacijai. Kelionės planavimui naudingus šaltinius galima suskirstyti į tris pagrindines kategorijas: internetas, knygos ir gyvi pasakojimai.

Žinoma, pats geriausias ir greičiausias būdas yra bendravimas su kitu keliautoju, kuris jau yra buvęs toje vietoje, į kurią jūs norite vykti, ir kurio interesų laukas yra panašus jūsų. T.y. jeigu jūs norite keliauji po kalnus su palapine, o sutikto naujojo pažįstamo daugiau nei viešbučio baseinas nelabai kas domina, jums turbūt daug naudingos informacijos iš jo  neteks išgirsti. Tačiau, jeigu interesai panašūs, bendraudami su keliautojais, kurie jau yra aplankę jūsų planuojamas aplankyti vietas, išgirsite gausybę naudingų patarimų. O svarbiausia, galėsite paklausti jums rūpimų klausimų. Būtent tai leis sutaupyti labai daug laiko, kurį turėtumėte skirti tikslinės informacijos ieškojimui ir skaitymui.

Apie kelionių planavimą informacijos interneto platybėse tikrai netrūksta. Problema tik ta, kad surasti būtent tos, kurios jums reikia bei įvertinti jos patikimumą nėra paprasta. Planuojant kelionę į Lotynų Amerika ispanų kalbos mokėjimas ypač praverčia ieškant informacijos apie mažiau žinomas vietas. Informacijos anglų kalba netrūksta apie turistų gausiai lankomas vietas. Vieni iš geresnių tinklapių, kuriuose gausu praktinės informacijos keliautojams, yra www.tripadvisor.com ir www.wikitravel.com. Šiuose tinklapiuose keliautojai dalinasi savo patarimais bei nuomonėmis apie aplankytas vietas ir įvairius su kelionėmis susijusius klausimus. Žinoma, jūs rasite ir daug kitų gerų tinklapių.

Nenuvertinkite ir knygų – ypač kelionių gidų. „Lonely planet“ šioje kategorijoje yra pasaulinis standartas, tačiau egzistuoja ir daugybė kitų kelionių gidų knygų serijų, tokių kaip „Rough Guides“, „Frommers Guides“, „Let‘s Go“ ir t.t. Šiuose giduose pateikiama informacija apie lankytinus objektus, nakvynės vietas, maitinimo vietas, sienų kirtimą, transportą iš ir į kelionės vietas, trumpai aprašoma vietos istorija, kultūriniai aspektai bei gausu ir kitos informacijos. Pateikiama koncentruota, keliautojui reikalingiausia informacija. Žinoma, keliautojai yra skirtingi ir keliauja į skirtingas vietas. Tik dalis informacijos gali būti jums aktuali. Tačiau turėti po ranką tokį gidą tiek planuojant, tiek kelionės metu, tikrai pravartu. Atsiminkite, kad ne visur turėsite galimybę pasinaudoti internetu, o jei ir turėtumėte, ne visada pavyksta greit susirasti reikalingą informaciją. Kelionių gide informacija pateikta gana aiškiai ir struktūruotai. Nors kelionių gidai gana nemažai kainuoja, bet jie atperka savo investicijas. Jeigu norite sutaupyti, galite jų paieškoti knygų apsikeitimo vietose.

Kuo daugiau informacijos sugebėsite susirasti prieš savo kelionę, tuo mažiau jums reikės klaidžioti savo kelionės metu iškilus nenumatytiems reikalams. Aišku, visą reikiamą informaciją galite pasiklausti ir vietos gyventojų. Tačiau, jeigu neturite ispanų kalbos įgūdžių ar nemėgstate klaidžioti ir papulti į nenumatytas situacijas, tikrai skirkite laiko suplanuoti savo kelionei. Svarbiausia, gerai apgalvokite transportą (tiek tarp miestų, tiek miestuose), turėkite viską ko gali prireikėti kelionei (maistą, vandens, dokumentus, tinkamus rūbus) ir nakvynės vietą. Kitą informaciją galima susižinoti jau būnant vietoje, bet be prieš tai minėtos galima pakliūti į įvairias dviprasmiškas situacijas, kurios gali pasidaryti pavojingos. Aišku, vėliau galėsite papasakoti savo draugams smagius nuotykius, bet jų metu daug smagumo gali ir nebūti.

Planuodami kelionę turit įvertinti daug praktinių aspektų. Vienas iš jų, kiek, kuriuo metų laikų ir kur keliauti, kiek dienų reikia paskirti vienai ar kitai vietai aplankyti. Žinoma, skiriamas laikas priklauso nuo konkrečios vietos, jūsų interesų, turimo biudžeto ir t.t. Tačiau svarbu prisiminti, kad norėdami sutaupyti, svarbu kelionei pasirinkti ne turistinį sezoną. Ne turistinio sezono metu galite tikėtis mažesnių kainų, daugiau supratingumo dėl jų derantis. Be to, rasite daugiau vietos tiek lankydami įdomias vietas, tiek apsistodami nakvynei. Aišku, ne turistinis sezonas, gali būti mažiau saulėtas, kiek šaltesnis ar lietingesnis, bet tai yra kaina, kurią turite būti pasiruošę užmokėti norėdami pasinaudoti jo nuolaidoms.

Taip pat planuojant kelionę jums svarbu suprasti, kad vienas iš pagrindinių išlaidų ir nuovargio šaltinių yra keliavimas nuo vieno miesto iki kito. Jums ne tik reikės sėdėti autobuse ar kitoje transporto priemonėje, neaiškų kiek valandų ar netgi dienų, kurių reikės nukeliauti iki pasirinkto tikslo, bet ir pasiruošti kelionei, susirasti visą reikiamą informaciją apie sekančią kelionės vietą, susikrauti savo daiktus, nusigauti nuo jūsų nakvynės vietos iki transporto priemonės, laukti jos. Ir vėlgi, atvažiavus nusigauti iki kitos nakvynės vietos. Pastoviai ir dažnai tai kartojant kelionės žavesio mažėja, o nuovargis didėja, o daugiausiai laiko praleisite tikrai ne ten, kur įsivaizdavote svajodami apie savo kelionę. Todėl labai svarbu, ypač jei planuojate keliauti ilgesnį laiką, nenumatyti labai intensyvių „persikraustymų“. Jeigu jums patinka vieta, tikrai verta joje praleisti mažų mažiausiai tris naktis. Per tokį laiką galėsite atsipūsti nuo kraustymosi nuovargio ir turėsite pilnas dvi dienas patyrinėti įdomybes, kurias rasite lankomoje vietoje ir jos apylinkėse.

Open post

Kelionės nuovargis

Galbūt kelionė jums atrodys kaip didžiausios gyvenimo svajonės išsipildymas, tačiau viskas turi savo teigiamas ir neigiamas puses. Jei mėgstame keliones, žinoma, kelionė teiks daugiau teigiamų emocijų. Tačiau, kad ir kiek būtų teigiamų, yra ir tos akimirkos, kai teks patirti ir nemalonių dalykų, apie kurių patyrimo pavojus geriau žinoti prieš pradedant kelionę. Tarpe jų yra kelionės nuovargis. Kuo ilgiau keliausite, tuo sunkiau jo išvengsite.

Kelionės nuovargį galima apibūdinti kaip būseną, kuomet jums dingsta apetitas patirti, pamatyti kažką naujo. Niekas kelionėje jūsų nebežavi. Būdami nuostabiausiose vietose nejaučiate džiugesio. Jums atrodo, kad šiuo metu daug geriau praleisti laiką lovoje, naršant internete, nieko nedaryti ar tiesiog miegoti.

Ši būsena atsiranda nuo per didelio nuvargimo, vis keliaujant ir keičiant vietas, tinkamai neišsimiegant ir nepavalgant. Todėl planuodami kelionę ne tik nusistatykite turimų aplankyti vietų skaičių, bet ir gerai pagalvokite apie savo poilsį kelionės metu. Pasilikite atsargoje dienų, kurias skirsite išsimiegoti ir pailsėti. Jos yra būtinos, kad galėtumėte patirti kelionės džiaugsmą. Taip pat nuolatinį keliavimą yra gerai derinti su apsistojimu vienoje vietoje savaitei ar dviems. Žinoma, tai priklauso nuo jūsų turimo laiko. Tikrai neblogas variantas kiek atsipūsti nuo nuolatinio keliavimo yra savanoriavimas.

Kitas svarbus dalykas, kuris atsiranda ilgai keliaujant yra prisisotinimas kelionės įspūdžiais. Pirmi keli kelionės mėnesiai gali būti „VAU“. Kiekviena nauja diena pilna naujų vaizdų, skonių, kvapų. Po ilgesnio laiko šis jausmas gali dingti, ir tada kiekvienas naujas aplankytas kalnas, nacionalinis parkas, miestas bus tik dar vienas ilgame jų sąraše. Ir jausmas „VAU“ pereis į „AI“. Gražu, bet nieko ypatingo. Šiuo atveju jums paprasčiausiai reikėtų pailsėti, grįžti į nuobodųjį „tikrąjį“ gyvenimą su darbais ir rutina. Po kurio laiko vėl pradėjus keliauti galėsite džiaugtis sugrįžusiu „VAU“ jausmu.

Open post

Keliautojo diarėja

Ang. traveler‘s diarrhea, isp. diarrhoea viajero yra vienas iš dažniausių negalavimų, su kurias susiduria keliautojai. Šis negalavimas yra dažnas besivystančiose šalyse, kuriose higienos normų laikymasis suprantamas labai paviršutiniškai. Keliautojo diarėja – tai skrandžio ar žarnyno infekcija, kuri pasireiškia suvalgius ar išgėrus toksiniais mikroorganizmais užkrėsto maisto ar vandens. Pagrindinis ligos požymis yra viduriavimas, kuris gali trukti 3-4 dienas. Taip pat pasireiškia karščiavimas, pykinimas, vėmimas, spazminiai pilvo skausmai. Paprastai tai nėra gyvybei pavojingas negalavimas ir praeina per keletą dienų. Tačiau, 10% atvejų užsitęsia daugiau nei savaitę.

Keliaujant pigiai labai daug būdų apsisaugoti nuo šios infekcijos nėra. Svarbu iš vietos žmonių sužinoti apie galimybes naudoti vandentiekio vandenį gėrimui. Jeigu jis tam netinkamas nenaudokite jo netgi dantų valymui. Taip pat pasikliaukite vidiniu balsu vertindami jums siūlomų valgių saugumą bei atkreipkite dėmesį į gamintojų higienos standartus.

Vietiniai žmonės gyvendami tokioje aplinkoje įgyja imunitetą juos supančioms  mikroorganizmų formoms. Tačiau atvykstantys keliautojai tokio imuniteto neturi ir dažnai tokios ligos pasireiškia jau kelionės pradžioje. Keliaujant ilgą laiką, kai organizmas palaipsniui adaptuojasi prie vietos mikroorganizmų, rizika žymiai sumažėja ir gatvėje parduodamas maistas turėtų nekelti didesnės baimės.

Susirgus šia liga, svarbiausia neužmiršti vartoti daug vandens, nes viduriavimo metu organizmas daug jo pašalina. Būtinai turite papildyti mineralines medžiagas, kurių netenkama viduriavimo metu. Tam gali pagelbėti vaistinėse parduodami rehidrataciniai preparatai. Taip pat būtina turėti vaistų viduriavimo sustabdymui ir antibiotikų, žarnyno infekcijoms gydymui (tokių kaip Ciprofloxacin). Kaip ir kada vartoti šiuos vaistus, geriausia išsiaiškinti dar prieš kelionę, konsultuojantis su daktaru, vaistininku ar perskaičius vaisto informacinį lapelį.

Open post

Kelionės biudžetas

Iš tiesų, jis priklauso tik nuo jūsų. Daug keliautojų išvyksta neturėdami didesnių santaupų, o yra ir tokių, kurie keliaujant mėgsta (ir gali) sau leisti patogumą net mažus atstumus įveikti lėktuvais ir apsistoti tik prabangiuose viešbučiuose. Tačiau keliaujant patogiai, jie netenka kontakto su vietos gyventojais. Bendravimas su kuriais yra vienas iš geriausių šalies pažinimo būdų.

Jūsų išleidžiamų pinigų kiekis labai priklausys nuo komforto lygio, kuris jums yra priimtinas, šalies (kurioje keliaujate), ekonominės padėties, valiutos keitimo santykio, keliaujamų atstumų, ispanų kalbos mokėjimo, derybinių gabumų, keliaujančių kartu asmenų skaičiaus, jūsų kantrybės ieškant pigesnių variantų, veiklų kurias norite išbandyti, pasiryžimo tas veiklas įgyvendinti savarankiškai, gido pagalbos arba turistinių turų poreikių, ir daug kitų faktorių. Taigi, variantų yra labai daug.

„Lonely planet“ gido pateikiamas „taupaus keliautojo“ biudžetas Lotynų Amerikoje priklausomai nuo šalies svyruoja nuo 15 iki 35 USD per dieną. Šis taupus keliautojas nakvoja pigiose nakvynės vietose, tokiose kaip hosteliai, kempingai, pats gamina valgyti arba renkasi ekonomiškiausius maitinimo vietų variantus (kaip, pavyzdžiui, mažas vietos valgyklėles (isp. comedores), gatvės maisto pardavėjus), negaili savo rankų rūbų skalbimui, stengiasi išsiversti be gidų ir turų pagalbos, keliauja naudodamasis viešuoju transportu. Turint bent kiek keliavimo Lotynų Amerika patirties ir ispanų kalbos gebėjimus, vidutinis minimalus biudžetas būtų apie 20 EUR per dieną. Taigi, mėnesiui taupiam bekpekeriui, labai grubiai vertinant, reikia kelionei skirti apie 600 EUR. Į šią sumą nėra įskaičiuoti jokie skrydžiai, draudimai, didesni pirkiniai ir nenumatytos neplanuotos situacijos. Ekonomiški skrydžiai, nekalbant apie jokius fantastiškus variantus, iš Lietuvos į Lotynų Ameriką kainuoja apie 400-500 EUR į vieną pusę. Į abi puses galima tikėtis sumokėti mažiau nei būtų šią sumą padauginus iš dviejų. Šiuo atveju kainos nurodytos tik orientaciniams tikslams. Suprantama, kiek realiai jums reikės pinigų galite žinoti tik jūs pats.

Yra nemažai būdų sumažinti kelionei reikalingą biudžetą. Vienas jų suprantama yra keliavimas pakeleivingomis mašinomis arba kitaip tranzavimas. Kitas iš paprastesnių būdų sutaupyti kelionės metu – tiesiog pasiieškoti savanoriško darbo, kuris ne tik jums būtų įdomus užsiėmimas ir galimybė nuveikti kažką naudingo, bet ir sumažintų jūsų išlaidas nakvynei bei maistui. O jeigu niekur neskubate, ir norite sumažinti savo išlaidas skrydžiams patiriant naujų nuotykių, jums galbūt vertėtų pagalvoti apie savanorišką darbą laivuose. Tai gali būti šaunus būdas perkeliauti iš vieno kontinento į kitą ir netgi pažinti jūreivišką gyvenimą.

Savanoriausite ar ne, ekonomiško bekpekerio kelionės yra nepalygimai taupesnis variantas negu kelionių agentūrų organizuojamos kelionės. To ką sumokėsite patikimai kelionių agentūrai už trijų savaičių kelionę Lotynų Amerikoje, jums užtektų gal net pusei metų pasirinkus savarankišką kelionę. Žinoma, organizuojant viską pačiam/iai, teks patirti nemažai nepatogumų ir daug visko išmokti, bet turbūt nėra geresnio jausmo, nei įveikti savo baimes ir leistis be jokių kiautų į šį spalvingą pasaulį.

Detaliau palyginti šalis pagal pragyvenimo kainą galite šiame tinklapyje https://www.numbeo.com/.

Open post

Karnavalas

Vienos iš spalvingiausių ir didžiausių švenčių vykstančių pasaulyje yra Lotynų Amerikos karnavalai. Žinomiausi iš jų yra Rio de Žaneiro (Brazijijoje), El Callao (Venesueloje), Encarnacero (Paragvajuje), Quebrada de Humahuaca (Argentinoje), Veracruz (Meksikoje), Oruro (Bolivijoje) ir Barranquilla (Kolumbija) karnavalai. Pastarieji du yra įtraukti į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tai ne tik šventės, bet unikali išraiška tos samplaikos įvairių Lotynų Ameriką suformavusių kultūrų. Todėl norėdami patirti ir suprasti šalių ar tam tikrų vietų kultūrą nepraleiskite progos sudalyvauti karnavale ir jūs.

Daugelis  Lotynų Amerikos miestų turi savo karnavalus. Didžioji jų  dalis yra švenčiama prieš Gavėnią. Lietuvoje mes taip pat turime savo „karnavalą“, – Užgavėnes. Tik Lietuvoje Užgavėnes švenčiame vieną dieną, o karnavalinis šventimas Lotynų Amerikoje, priklausomai nuo vietų, gali trūkti savaitę, dvi ir dar daugiau. Didžiojoje Lotynų Amerikos dalyje karnavalai vyksta vasaros metu. Būdami karanavale jūs pamatysite įvairiausius kostiumus, šokius, išgirsite vietos muziką, paragausite specialių valgių ir patirsite ypatingą atmosferą. Skirtingų miestų karnavalų papročiai būna įvairūs, tačiau visus karnavalus vienijantis bruožas tas, kad karnavalas yra skirtas išlieti visą tą gyvulišką energiją susikaupią žmonėse. Karnavalo metu socialinės normos tarsi apkeičiamos, ir tai kas buvo draudžiama normaliu laiku, karnavalo metu pasidaro leidžiama. Tačiau nesusimaišykite, tokios normos galioja tik per karnavalą.

Pats karnavalas, kaip reiškinys, į Lotynų Ameriką atkeliavo su ispanų kolonizatoriais, o Europoje žinomas nuo pagonybės laikų. Tuo metu, kai žiema artėdavo link pavasario, tam, kad likę nuo žiemos maisto produktai nesugestų, ar nesudyktų šylant temperatūrai, kaip gali atsitikti su sėklomis ir daržovėmis, jie būdavo suvalgomi. O po to, jau daug ką suvalgius, ateidavo laikas pabadauti. Iki tol, kol atsirasdavo naujo sezono gėrybių. Žinoma, tas praktiškumas per ilgą laiką apaugo įvairiomis tradicijomis. Tai tapo proga ne tik suvalgyti maistą, kad nesugestų, bet ir patirti kitų pramogų bei kūniškų malonumų, kurių pasninko laiku labai sumažėja. Krikščionių Bažnyčia negalėdama išguiti šių pagoniškų tradicijų jas įkomponavo į savo religinį kalendorių, apipindama krikščioniškosiomis prasmėmis. Kad ir kaip karnavalo metu tvyranti atmosfera nesiderina su Bažnyčios skelbiamomis vertybėmis, būtent religingiausiose šalyse karnavalai yra vieni didžiausių ir mėgstamiausių švenčių.

Lotynų Amerikos karnavalai ypatingi tuo, kad čia persipina, tiek vietos indėnų, tiek iš Afrikos atvežtų vergų, tiek Europos kolonizatorių kultūros, pasaulėžiūros, tikėjimai bei mitologija. Todėl čia, kaip niekur kitur, karnavalai turi tiek daug spalvų ir tokią sprogstamąją galią.

Open post

Karibų salos

Šioje dalyje nėra aprašomos Karibų salų valstybės, tarsi juosta apgaubiančios Karibų jūrą, kadangi jos nelaikomos Lotynų Amerikos dalimi (pagal šiame tinklaraštyje naudojamą Lotynų Amerikos apibrėžimą). Tačiau, jeigu jūs norite patirti Karibų salų žavesį, visai nebūtina į tas valstybes keliauti. Gaublyje kažin ar rasite šias salas pažymėtas, tačiau arti Centrinės Amerikos, Kolumbijos ar Venesuelos krantų yra pilna mažų Karibų jūros salų, kuriose rasite viską, apie ką svajojote įsivaizduodami atostogas Karibuose, ir greičiausiai už žymiai mažesnę kainą nei būtų galima Karibų salų valstybėse.

Kodėl už mažesnę kainą? Todėl, kad šias salas galite lengvai pasiekti iš žemyninės dalies keltais, laivais arba vidiniais skrydžiais. Tai yra žymiai pigiau, negu keliauti brangiais tarptautiniais skrydžiais. Svarbu paminėti ir tai, kad atvykus į Karibų salų valstybes, neturėsite paprasto ir pigaus budo keliauti nuo vienos salos iki kitos. Vadinasi, jei jūs norite aplankyti daugiau nei vieną salą, tarsi „šokinėjant“ per jas, kelionės išlaidos gali pasiekti astronominius vienetus. Nors tos salos žemėlapyje atrodo labai arti viena kitos, bet susisiekimas tarp jų gali būtų labai keblus. Taip, tarp kai kurių salų kursuoja reguliarūs keltai, bet tarp kitų, kad ir kaip artimų, nėra jokio kito pasirinkimo, kaip skrydžiai arba privačios jachtos, kurių kainos jūsų nenudžiugins.

Dar vienas svarbus dalykas yra tai, kad kainos šiose Karibų jūros salų valstybėse yra gana aukštos ir daugelyje galite tiesiog nerasti ekonomiškų nakvynės ir maitinimo vietų variantų. Visas turizmo sektorius šiose salose dažniausiai būna sukoncentruotas į turtingus turistus, kurie atkeliauja kruiziniais laivais. Taigi, jeigu planuojate įgyvendinti savo Karibų svajonę aplankant tokias salas, labai gerai įvertinkite, kiek tai jums kainos, nes jūsų numatytas kelionės biudžetas gali dingti kelionei tik prasidėjus.

Bus visai kas kita, jeigu nuspręsite keliauti Karibų jūros valstybėmis esančiomis kontinentinėje dalyje ir aplankyti joms priklausančias salas. O aplankyti tikrai yra ką. Venesueloje – Los Roques, Las Aves, Tortuga, Margarita, Kolumbijoje – San Andrés ir Providencia, Rosario salos, San Bernardo archipelagas, Panamoje – Bocas del Toro, San Blas archipelagai, Nikaragvoje – Kukurūzų (isp. Islas del Maíz), Miskitos koralinio rifo (isp. Cayos Miskitos), Perlų koralinio rifo salos (isp. Cayos de Perlas), Hondūre – Roatán, Utila, Guanaja salos, Belize – Ambergris, Caulker, Tabako koralinių rifų salos, Placencia, Sarteneja ir Švyturio koralinio rifo atolas (ang. Lighthouse Reef atoll), Meksikoje – Moterų (isp. Isla Mujeres), Holbox, Contoy, Banco Chinchorro atolas ir Cozumel sala. Tai tik dalis tų Karibų rojaus kampelių, kuriuos galite rasti šalia kontinento.

Juose išvysite ne tik smėlį, palmes ir žydrą jūros vandenį, bet ir labai savitą šių salų kultūrą. Žinoma, kai kurios salų jau gana paveiktos turizmo, tačiau kitos, tarsi perlai, rodos, amžinai užfiksavę savo žavesį. Karibų salų ir Karibų pakrantės gyventojai gali labai skirtis nuo tų šalių daugumos gyventojų, kurioms priklauso. Paprastai jose gyvena juodaodžiai, kurie čia buvo atkelti anglų vykdytos vergų prekybos metu. Todėl iki šiol salų gyventojai kalba anglų kalba su geru Karibų prieskoniu arba anglų kalbos pagrindu susikūrusiomis kreolų kalbomis. Žinoma, kalba ir ispaniškai (išskyrus Belizą), bet kokia dalis gyventojų – priklauso kiek į tas salas imigravo žmonių iš kontinentinės šalies dalies.

Keliaujant po tokias salas jums pravers palapinė, nes nedidelėse salose dažnai nerasite daug pasirinkimo kur apsistoti ir gali būti sunku surasti ekonomiškų variantų. O turėdami savo palapinę, galėsite paieškoti kempingo arba paprašyti pasistatyti ją pas vietos gyventojus arba apsistoti viešbučių kiemuose, soduose, sumokėję nedidelę dalį to, ką sumokėtumėte apsistoję pačiuose viešbučiuose.

Karibų jūros pakrantės salos, kurias lengva aplankyti iš žemyno.
Open post

Kalbos

Be abejonės –  ispanų kalba dominuoja visoje Lotynų Amerikoje. Jos mokėjimas labai palengvina savarankišką kelionę ir bendravimą su vietos žmonėmis. Skaičiuojama, kad beveik 60% Lotynų Amerikos gyventojų gimtoji kalba yra ispanų, o 34% – portugalų, kuria kalbama tik Brazilijoje – didžiausioje Lotynų Amerikos šalyje. Tačiau daugiau ar mažiau, brazilai supranta ir ispanų kalbą, kadangi panašumų tarp šių kalbų labai daug. Likusių 6% Lotynų Amerikos gyventojų, gimtosios kalbos yra labai įvairios. Nuo europietiškų ar Amerikos čiabuvių, iki kreolų kalbų, kurios atsirado visai neseniai, susimaišius skirtingų kontinentų ir kultūrų žmonėms.

Anglų kalba iki šiol yra oficiali buvusiose Didžiosios Britanijos kolonijose. T.y. Belize ir Gajanoje. Ja taip pat kalbama didelėje dalyje Karibų jūros pakrantės ir Farerų salose. Olandų kalba laikoma oficialia Suriname. Prancūziškai kalbant išgirsite Prancūzijos Gvianoje.

Didelėje dalyje Lotynų Amerikos šalių yra išlikusios Amerikos čiabuvių bendruomenės ir jų senosios kalbos. Dalyje šalių jos yra pripažintos kaip oficialios šalies kalbos, kai kuriose kaip oficialios regionų kalbos, o kitose neturi jokio statuso. Tačiau populiacijos dalis, kuri vis dar kalba vietine čiabuvių kalba, yra labai nedidelė. Vienintelė išimtis yra Paragvajus, kuriame ne tik kad gvaranių (isp. Idioma guaraní) kalba šalia ispanų turi oficialios kalbos statusą, bet ir apie 94% gyventojų ja kalba. Šios šalies gyventojai yra dvikalbiai. Gvaranių kalba naudojama taip pat Argentinos šiaurėje, Bolivijos pietryčiuose, Brazilijos pietvakariuose. Argentinos šiaurės Korienteso (isp. Provincia de Corrientes) ir Misioneso (isp. Provincia de Misiones) provincijose ši kalba taip pat turi oficialios regiono kalbos statusą. Iš viso gvaranių kalba šneka apie 6-7 milijonai žmonių. Iš vietinių kalbų Lotynų Amerikoje populiaresnė už ją tik kečujų kalba (isp. Quechua arba Quichua), kuria kalba apie 10 milijonų žmonių. Tai Inkų imperijos kalba. Andų kalnuose įsikūrusi valstybė buvo labiausiai išsivysčiusi Pietų Amerikos dalis prieš atvykstant Europos kolonizatoriams. Iki šiol jos kalba naudojama Peru, Ekvadore, Bolivijoje, Kolumbijoje, šiaurinėje Čilės ir Argentinos dalyje.

Bolivijoje, Peru pietrytinėje ir Čilės šiaurinėje dalyje taip pat šnekama Aimarų (isp. Idioma aimara) kalba, kuri Bolivijoje ir Peru turi oficialios šalies kalbos statusą. Manoma, kad šia kalba naudoja apie 2,8 milijonus to regiono gyventojų.

Kolumbijoje visos čiabuvių kalbos turi oficialios kalbos statusą, tačiau jomis, kaip gimtosiomis, kalba mažiau nei 1% šalies gyventojų. Meksikoje yra didžiausia vietinių kalbų įvairovė. Čia jų yra net 62. Nahuatlių kalba (arba kitaip – actekų kalba) viena iš populiariausių. Ji kartu su ispanų turi oficialios Meksikos kalbos statusą. Ja kalbančių žmonių skaičius yra apie 2 milijonus. Skaičiuojama, kad įvairiomis majų kalbomis kalba apie 6 milijonai žmonių. Šių kalbų paplitimo arealas yra Meksikos Jukatano pusiasalis, Gvatemala ir Belizas.

Didžiausių vietinių Amerikos indėnų kalbų paplitimo arealai.

Šiame puslapyje išvardintos tik pačios populiariausios vietos indėnų kalbos. Jų yra labai didelė įvairovė. Tos, kurios labiausiai paplitusios, yra kilusios iš prieškolumbiniu laikotarpiu gyvenusių imperijų. Tokių kaip Inkų, Majų, Actekų. Daugelis čiabuvių kalbų nyksta, ypač mažosios yra ant visiško išnykimo slenksčio. O dar daugiau kalbų, kurios buvo prieš europiečiams atvykstant į žemyną, jau išnyko.

Tiesa, susiformavo ir naujos kalbos. Vienos iš jų – vadinamosios pidžinų ir iš jų išsivysčiusios kreolų kalbos, kurios atsirado ten, kur skirtingos bendruomenės gyveno kartu ir neturėjo bendros kalbos. Tai nutiko europiečiams kolonizuojant Lotynų Ameriką. Kolonizatorių dėka šalia vietos indėnų, atsirado vergų iš Afrikos, europiečių ir kitos bendruomenės su savo kultūromis ir kalbomis. Tos bendruomenės tarpusavyje besimaišydamos naudojo žodžius vartojamus savo kalboje ir paprastas gramatines struktūras. Iš šios sintezės gimė naujos kalbos. Karibų regione jų sutiksite gana nemažai.

Keliaujant po Lotynų Ameriką, svarbiausia yra mokėti ispanų kalbą (arba portugalų, jei planuojate keliauti tik Brazilijoje). Bet neužmirškite, kad tai nėra vienintelės šio kontinento kalbos. Greičiausiai jūsų sutikti vietos žmonės puikiai supras ispanų kalbą, bet jeigu jus išmoksite bent kelis žodžius (kaip labas, ačiū, kaip sekas) čiabuvių kalba, jūs tikrai sulauksite šiltesnio sutikimo ir šypsenos. Juk ir patys mes, tarsi labiau vertiname atvykusius turistus, jeigu jie bent minimaliai parodo pagarbą mūsų kultūrai, išmokdami bent keletą lietuviškų žodžių. Ir visai nesvarbu, kad mes galime be sunkumų bendrauti anglų ar rusų kalbomis.

Open post

Juodoji valiutų rinka

2015 m. gruodžio 17 d. Argentinai atsisakius valiutos kurso reguliavimo, Venesuela (rašymo metu) išliko vienintelė Lotynų Amerikos valstybė, kurioje galioja valiutos keitimo kontrolės mechanizmai. Valiutos keitimo kontrolė naudojama valstybėms norint išlaikyti valiutos kursą stabilų, kai susiduriama su hiperinfliacijos problemomis. Realybėje šis sprendimas įtakoja juodosios valiutų rinkos atsiradimą, kuri leidžia nelegaliai apkeisti savo valiutas ne fiksuotu, o rinkos kursu, kurį reguliuoja valiutos pasiūlos ir paklausos mechanizmai. Juodoji rinka įtakoja tai, kad iš pinigų keitimo uždirba nusikalstamos grupuotės, o asmenys besikeičiantys ten valiutas taip pat tampa nusikaltėliais ir neturi valstybės apsaugos (gavę padirbtas valiutas arba kaip kitaip apgauti), tuo pačiu ir patys gali patekti į teisėsaugos institucijų nemalonę.

Pinigų keitimas juodojoje rinkoje leidžia jums sutaupyti gana nemažai pinigų. Argentinoje iki valiutos kurso reguliavimo atšaukimo, vidutiniškai 30% daugiau pesų buvo galima gauti pinigus keičiant gatvėje negu oficialiame banke. Venesueloje, tai darant nelegaliose keityklose, galima gauti apie pora šimtų kartų daugiau bolivarų, negu jų gautumėte iš banko. Šis santykis galima numanyti dar didės, jeigu reikšmingai nepasikeis valstybės politika, kadangi rašymo metu infliacija Venesueloje siekė daugiau nei 400 %. Taigi, išsikeitus pinigus gatvėje, Venesuela jums atpigs kelis šimtus kartų. Tikrai būtų sunku to atsisakyti.

Vis dėlto, jeigu jums teks pasinaudoti juodąja rinka, supraskite, kad esate nusikalstamame pasaulyje, kur gali nutikti įvairių dalykų. Geriausia šiame reikale jums  būtų paprašyti pagalbos jūsų draugų gyvenančių šioje šalyje, kuriais galite pasitikėti. Jie greičiausiai turės patikimų vietos kontaktų ir padės jums išsikeisti pinigus be didesnės rizikos. Jeigu tokių kontaktų neturite, galite paprašyti pagalbos viešbučio ar hostelio, kuriame apsistojote ar ruošiatės apsistoti. Ši pagalba jums kainuos, bet tikrai verta sumokėti, nes tai bus žymiai saugesnis variantas negu jūs patys bandytumėte išsikeisti pinigus gatvėje. Ypač, jeigu tik atvykote į šalį ir nemokate ispanų kalbos labai rizikuojate, kad jums įbruks padirbtus pinigus arba, dar blogiau, apiplėš.

Scroll to top