Open post

Bachata

Bachata tai muzikos stilius ir socialinis šokis, atsiradęs Dominikos Respublikoje pirmoje dvidešimto amžiaus pusėje iš Europos, Amerikos indėnų ir afrikietiškų muzikos elementų samplaikos. Kaip ir kiti Lotynų Amerikos stiliai, kaip sonas, salsa, merengė, regis, regetonas ir kumbia, šis kilo iš žemiausių, mažiausiai privilegijuotų visuomenės sluoksnių.

Šis muzikos stilius išsivystė Dominikos Respublikos kaimuose ir ilgai buvo asocijuojamas su žema socialine padėtimi. Aukštesnį visuomenės sluoksniai boikotavo šį muzikos stilių dar ir dėl vulgarios ir grubios lyrikos, kurioje buvo pateikiamos ir vargingų vyrų nuoskaudos moterims. Tik vieną radijo stotis “Radio Guarachita” ją grojo kaimo vietovėse, tačiau tik priešaušrio valandomis, kada vargingiausi ir skurdžiausiai gyvenantys ruošdavosi į savo darbus laukuose. O pačius muzikantus, grojančius bachata, buvo galima išgirsti nuskurusiuose kaimo baruose. Diktatoriaus Rafaelio Trujillo (1930-1961 valdymo laikas) merengė buvo Dominiką reprezentuojantys muzikos stilius. Merengė taip pat kilusi iš žemiausių sluoksnių, diktatoriaus buvo naudojama komunikuojant su žemiausias sluoksniais valdžios perėmimo metu 1930 m. ir nuo to laiko tapo šalies simboliu. O bachatos iškilimas šalies mastu prasidėjo tik po šio diktatoriaus mirties, kada pasikeitė šalies valdžia ir atsirado galimybės kaimo varguoliams plūsti į šalies miestus ieškoti geresnio gyvenimo.

Pats terminas “bachata” atsirado trečiame praeito amžiaus dešimtmetyje Kuboje ir reiškė neformalų socialinį susibūrimą, kuris buvo pagyvinamas maistu, gėrimais, muzika ir šokiais. Septintame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje kaimiečiams plūstant į šalies sostinės, Santo Domingo, varguolių rajonus, miestiečiai pradėjo pašaipiai vadinti pačią muziką “bachata”, kaip kodinį pavadinimą vulgariai ir netašytai kaimietiškai muzikai, kurios klausytojai ir atlikėjai buvo laikomi beverčiai kaimo stačiokai. Iš pat pradžių muzikantai dėl tos asociacijos vengė bachatos pavadinimo, bet jau devintame dešimtmetyje tapo plačiai naudojamu pavadinimu išskirtiniam Dominikos muzikos stiliui. Nors susiformavusiame stiliuje vis dar girdimi jo pirmtakų sono, bolero ir merengės ritmai, tačiau vienareikšmiškai naujas dominikietiškas muzikos stilius išsiskyrė lydinčios gitaros arpedžio, bongais išgaunamais ritmais, marakais ir labai melodraminiu dainavimu apie romantiškus ir seksualinius santykius. Kaimai vis dar produkavo įvairiausių muzikantų grojančių naują stilių, tačiau muzikos bachatos industrija pakėlė sparnus sostinėje Santo Dominge, į kurį kėlėsi siekiantys išgarsėti muzikantai.

Laikoma, kad pirmas muzikantas, įrašęs bachatos įrašą, yra José Manuel Calderón. Todėl jis vadinamas isp. El Maestro de Bachata arba “El Pionero”. Pirmieji jo įrašai isp. „Borracho de amor” (liet. Girtas nuo meilės) ir „Condena” (liet. Pasmerkimas) padaryti Dominikos radijo ir televizijos studijoje 1962 m. Jis tapo žinomas muzikantas ir 1967 m. persikėlė į Niujorką (Jungtinės Amerikos Valstijos), kur buvo labai turtinga lotynų šalių išeivių ir muzikos industrijos bendruomenė, tęsti savo muzikanto karjeros. Po penkių metų grįžęs į Dominiką, Calderon’as buvo labai nusivylęs radęs labai marginalizuotus bachatos muzikantus, o pats stilius buvo asocijuojamas su skurdu ir prostitucija. Todėl jis grįžo atgal į Niujorką ir iš ten su gausia išeivių iš Dominikos bendruomene populiarino bachatą tarptautiniu lygiu.

Viena iš pirmųjų įrašytų bachatos dainų.

Būtent Niujorkas einant laikui ir tapo didžiausių ir sėkmingiausių bachatos muzikantų gimimo vieta ir kūrimo vieta. Čia 1981 metais dominikiečio ir puertorikietės šeimoje gimė Anthony Santos, visiems žinomas kaip Romeo Santos, kuris vienas iš labiausiai žinomų lotynų dainininkų ir skaitomas kaip bachatos žanro karalius. Jis nuo 1996 iki 2011 m. buvo pagrindinis vokalistas Aventura grupėje, kurią sukūrė su savo pusbroliu ir draugais, kurių visų pavardė buvo Santos (Henry Santos, Lenny Santos, Max Santos). Nuo 2011 m. grupė iširo ir dainininkas tęsė solo karjerą.

Niujorke 1989 m. Dominikos išeivių šeimoje gimė ir Geoffrey Royce Rojas, žinomas Princo Royce sceniniu vardu. Šis dainininkas taip pat patenka į populiariausių lotynų muzikantų dešimtuką. Šie du muzikantai dabar dominuoja bachatos žanre. Niujorko stiliaus bachata sąlytyje su hiphop ir R&B estetika suformavo savo unikalų stilių ir yra identifikuojama kaip bachata urbana. Ir nors jos atlikėjai puikiai šneką anglu kalba, tačiau bachata jie dainuoja beveik išskirtinai ispaniškai, kartais įmaišydami kiek ir anglų.

Santos Romeo vienoje garsiausių savo dainų “Propuesta Indecente”. Šios dainos video klipas Youtube buvo peržiūrėtas 1,5 mlrd kartų.
Princo Ryoce su savo žmona aktore Emeraude Toubia vienoje žymiausių jo dainų “Culpa al Corazón” .

Žinoma neverta nuvertinti ir Dominikoje gimusių atlikėjų, kurie perėjo tikrąjį bachatos kelią nuo skurdžiausių trobelių Dominikos kaimo vietovėse iki tarptautinės šlovės ir pripažinimo. Vienas iš tokių yra 1967 m. Dominikos Respublikos labai skurdžioje kaimo šeimoje gimęs vienas iš daugiausiai albumų pardavusių bachatos atlikėjų Antony Santos. Šis muzikantas karjerą pradėjo devyniasdešimtaisiais ir suformavo šiuolaikinę (tokią, kokią ją atpažįstame šiuo metu) bachatą su romantine lyrika, bosine gitara. Iš šio atlikėjo įkvėpimo sėmėsi Romeo Santos. Šių, vienų geriausių, bachatos muzikantų tikrieji vardai skiriasi tik viena negirdima “h” raide.

Vienas iš pirmųjų Antony Santos albumu “Corazon Bonito”.
Šiame video Anthony Santos (Romeo Santos) ir Antony Santos galima pamatyti kartu.

Tarp kitų Dominikoje garsių bachatos atlikėjų (arba isp. bacheteros) galima paminėti 1971 m. gimusi Raulín Rodríguez, kuris yra vienas iš pirmųjų nacionalinę šlovę užsitarnavusių muzikantų, išpopuliarinusių bachatą Dominikos Respublikoje. Lius Vargas gimęs 1961 m. buvo Antony Santos mentorius tuo metu, kai jie grojo vienoje grupėje. Jis taip pat kilęs iš labai vargingos šeimos ir yra vienas iš visų laikų garsiausių ir daugiausiai albumų pardavusių bachatos atlikėjų. Dar vienas labai svarbus 1957 m. gimęs Dominikos išaugintas muzikantas yra Juan Luis Guerra. Guerra yra vienas iš žinomiausių pasaulyje ir tituluočiausių lotynų muzikantų (21 lotynų grammy apdovanojimai, 2 grammy apdovanojimai ir begalės kitų). Nors šis artistas groja įvairių stilių muziką, tačiau yra įdėjęs didelį indėlį populiarinant bachatą tarptautiniu lygiu ir todėl dažnai asocijuojamas su bachatos stiliumi.

Raulín Rodríguez
Lius Vargas
Juan Luis Guerra

Bachata yra pasiekusi tarptautinį pripažinimą ir dabar jos grandų pėdomis seka labai daug jaunų atlikėjų. Visgi bachata yra ne tik muzika, bet ir šokis, kuris taip pat yra įgijęs tarptautinį pripažinimą. Todėl kalbant apie bachatą yra svarbu pristatyti ir jį.

Pats šokis atsirado Dominikos Respublikoje kartu su muzika septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje. Jis buvo šokamas uždaroje pozicijoje kaip tradiciškas bolero. Tačiau vėliau, evoliucionuojant ir prisitaikant prie greitesnės muzikos, prisidėjo daugiau kojų judesių, pasikeitimai tarp atvirų ir uždarų pozicijų, daugiau klubų judesio moterims. Pagrindinis žingsnelis tarsi brėžiantis mažą kvadratą grindyse: šonas, šonas, į priekį, taškas, šonas, šonas, atgal taškas. Šis bachatos šokių stilius vakarų šalyse yra žinomas kaip “autentinė” arba “dominikietiška” bachata.

Dominiškietiška bachata.

Vakaruose tradicinė “dominikietiška” bachata šokių mokyklos buvo keista iš kvadrato į liniją, keičiant ėjimo kryptį kas keturis taktus. Taip pat šokyje buvo įvesta vakariečių mėgstama disciplina. Šokėjai mokomi pradėti šokti ant pirmo takto. Taip pat atsirado skaičiavimas ir bachatos šokėjai tapo skaičiuotuvais iki 8, nes per tiek taktų pilnai suvaikštoma pirmyn ir atgal. Kartu šokyje atsirado įvairus judesiai iš pramoginių šokių. Taip atsirado Vakarų “tradicinė”, kuri apie 2005 m. Ispanijoje mutavo į bachata moderna stilių. Šis stilius įkomponavo salsos, tango, zouk-lambada, pramoginių šokių, hip hop’o judesius ir sukinius. Šiame stiliuje moterų klubų judesių amplitudės buvo labai padidintos, o salsos sukiniai labai praplėtė bachatos šokio galimybes.

Bachata moderna pagal Marco ir Sara.

Korke Escalona ir Judith Cordero ispanai kilę iš Cádiz, Andaluzijos regiojo perkėlė bachatą į dar kitą lygį, prijungę šiuolaikinio šokio ir braziliško zouk judesius sukūrė savo bachatos versiją – bachata sensual. Ši bachatos moderna atmaina dabar yra populiariausia tarp jaunų žmonių Europoje, neišsiskiria ir Lietuvos miestai, kuriuose šokama bachata. Bachata sensual įterpia į šokį kūno bangas, cirkuliacinius judesius, įvairius sustojimus, nukritimus ir dar artimesnį kūno kontaktą bei erotiškumo naują lygį. Jis taip pat leidžia partneriui vesti nauju būdu ir daugiau improvizuoti kūnu.

Bachata sensual pradininkai Korke Escalona ir Judith Cordero.

Verta paminėti dar vieną bachatos moderna šokio versiją, kuri labai svarbi tango mėgėjams. Tai būtent bachatos ir tango junginys vadinamasis bachatango. Jis apjungia “dominikos” bachatos ir argentinietiško tango judesius, įvairius spyrius, kritimus, kojų apvyniojimus, ilgas pauzes ir t.t. Partneriai šoka uždaroje pozicijoje. Nuo 2002 m., kai bachatos muzika išpopuliarėjo tarptautiniu lygiu, šis stilius atsirado šokėjams apjungiant savo aistrą skirtingiems šokiams. Visgi kol kas šis stilius toli nenuėjo populiarumo prasme ir turbūt nepamatysite jo šokant socialuose.

Bachatango pavyzdys.

Tai ir tiek apie bachatą. Žemiau rasite bachatos dainų rinkinuką, jeigu jums vis dar negana 😉

Open post

Žemėlapiai

Turbūt jau atėjo laikas užmiršti popierinius žemėlapius. Juos nebent patogu turėti kelionės planavimui, kad suvoktumėte atstumus tarp skirtingų vietų arba pasivaikščiojimui mieste, kuomet nemokamai juos gaunate iš turistų informavimo centrų. Apskritai, Lotynų Amerikoje gana suku rasti gerus topografinius žemėlapius skirtus žygiams po gamtą, juo labiau, už padorią kainą. Todėl patogiausias žemėlapis yra žemėlapis jūsų išmaniajame telefone, kuriame taip pat galite sekti savo buvimo vietą. T.y. GPS siųstuvas ir interaktyvus žemėlapis. Šis išradimas jums leis visada žinoti kur jus esate ir link ko einate. Net tada, kuomet jums labiau patinka sužinoti apie reikiamas vietas bendraujant su vietiniais žmonėmis, šis žemėlapis jums padės pasitikrinti, ar neįvyko kokių nesusipratimų ir visgi keliaujate ten kur reikia.

Aišku svarbu, kad jūsų telefonas galėtų atsisiųsti žemėlapius ir išsisaugoti, kad netekus interneto ryšio jūs vis tiek galėtumėte naudotis žemėlapiu. Praktiškai visi šių dienų išmanieji telefonai leidžia tai vienaip ar kitaip (aplikacijų pagalba ar ang. caching) tai padaryti. Taip pat svarbu, kad savo žemėlapyje galėtumėte išsisaugoti orientacinius taškus (pvz., kur yra jūsų hostelis ar žygio takas). Kita savybė, kuri gali praversti, yra palydovinių vaizdų išsaugojimas. Šie vaizdai gali labai  praversti keliaujant kalnuose ar miškuose, kur pagrindiniai orientaciniai objektai yra gamtiniai. Šie žemėlapiai pagelbės atlikti žygius savarankiškai, kuriems kitu atveju būtų reikalingas gidas ar turistinis turas. Tokius žygius galite dar paprasčiau įveikti, jei pasiieškosite aplikacijų, kuriose galite atsisiųsti kitų žmonių užsaugotus žygių maršrutus ir juos atsidaryti savo telefone. Pavyzdžiui, geras tinklapis yra www.wikiloc.com. Jame keliautojai išsaugoję įvairius žygių maršrutus, kurios galite Wikiloc aplikacijos pagalba parsisiųsti į savo išmanųjį telefoną. Taigi, keliauti vieniems gamtoje bus paprasčiau ir saugiau. Rasite ir daug kitų puikių tinklapių bei aplikacijų skirtų šiam tiksliu.

Open post

Zikos virusas

Šis virusas yra perduodamas tropinių ar subtropinių Aedes genties uodų rūšių. Dažnai jo gavėjui nesukelia jokių simptomų arba tik gana nedidelius negalavimus. Tik vienas asmuo  iš penkių infekuotų Zika virusu pajus tokius simptomus, kaip galvos skausmas, karščiavimas, odos išbėrimas, akių paraudimas ar sąnarių skausmas. Panašūs simptomai būdingi ir kitoms virusinėms infekcijoms. Dažniausiai šie simptomai trunka nuo kelių dienų iki savaitės. Tačiau, jeigu šis virusas užkrečia nėščią moterį, tai gali sukelti kūdikiams rimtus apsigimimus, tokius kaip mikrocefalija (galvos išsivystymo sutrikimas). Šis virusas taip pat gali būti perduodamas ir lytiniu būdu. Rašymo metu buvo aprašyti pavieniai atvejai, kuomet iš viruso epidemijos zonos sugrįžę vyrai lytinių santykių metu infekavo Zikos virusu savo partneres, kurios nebuvo nuvykusios į Zikos paplitimo arealą.

Kol kas vakcina apsisaugoti nuo Zikos viruso nėra išrasta. Vienintelis apsisaugojimas yra vabzdžių įkandimų vengimas tiek tinkamai apsirengiant, tiek naudojant vabzdžiui repelentus, tiek stengiantis ilgiau praleisti laiką kondicionuojamose, nuo uodų apsaugotose, vietose. Taip pat labai rekomenduotini tinkleliai nuo uodų, kurie pakabinami virš jūsų lovos. Jie apsaugos nuo uodų įkandimų miego metu.

Ką daryti pajutus ligos simptomus? Daug ilsėtis, gerti daug skysčių. Jeigu karščiuojate gerkite Paracetamolį karščiui sumažinti. Pats Zikos infekcijos identifikavimas kol kas nėra lengvas. Pradinėje infekcijos stadijoje virusas diagnozuojamas molekulinės biologijos metodais ieškant viruso genetinės medžiagos, arba vėlesnėse stadijose ieškant kraujyje susiformavusių šio viruso antigenų.

Pagrindinė rekomendacija nėščiosioms arba planuojančioms artimiausiu metu pastoti yra nevykti į infekcijos protrūkio zoną ir susilaikyti nuo seksualinių kontaktų su ką tik grįžusiais asmenimis iš šių zonų. O jeigu kelionės atsisakyti neišeina, kiek galima labiau vengti uodų įkandimų. Moterims, kurios gyvena ligos protrūkio zonoje, yra rekomenduojama atidėti planuojamą nėštumą kuriam laikui, kol bus suvaldytas infekcijos protrūkis.

Zika virusas patekęs į žmogaus kūną praeina nuo 3 iki 12 dienų inkubacijos periodą po uodo įkandimo. Persirgus infekciją susiformuoja imunitetas. Nuo simptomų pradžios virusą dar galima aptikti iki 11 dienų. Taigi, tuo tarpu dar įmanomas viruso perdavimas kitam žmogui lytiniu keliu. Po to, susiformavus imunitetui, virusas jau nebeaptinkamas kraujyje. Manoma, kad perdavimas iš žmogaus žmogui jau nebegalimas. Tuo pačiu, turimas imunitetas turėtų apsaugoti ir nėštumo metu. Tačiau mokslininkai dar tik pradėjo tirti šį virusą ir tikslių duomenų apie jį ir jo poveikį dar stokojama.

Open post

WhatsApp

Lietuvoje ši mobilioji programėlė nėra labai populiari, tačiau Lotynų Amerikoje be jos sunku įsivaizduoti bendravimą su draugais ar artimaisiais. Ši programėlė 2016 m. pradžioje turėjo apie 1 mlrd. naudotojų pasaulyje. Ji leidžia apsikeisti žinutėmis, nuotraukomis, garso įrašais, paskambinti jūsų draugams nemokant už pokalbius ir turi daug kitų funkcijų. Jūs mokate tik už telefono naudojamą duomenų srautą arba išvis nieko, jeigu prisijungiate prie nemokamo ar jūsų namuose esančio bevielio tinklo. Dalis Lotynų Amerikos telekomunikacijų kompanijų taip pat siūlo specialius planus, kurie leidžia neribotai naudotis mobiliuoju internetu WhatsApp programėlei.

WhatsApp suteikia jums galimybę palaikyti ryšį nekeičiant SIM kortelių ir kiekvienoje šalyje nesudarant naujų sutarčių. Tiesiog naudokite jūsų lietuvišką ar kitos šalies SIM kortelę (išjungę mobilių duomenų siuntimą). Prisijunkite prie nemokamų bevielių ryšio vietų (kavinėse, hosteliuose, aikštėse ir t.t) ir rašykite, siųskite nuotraukas, skambinkite savo draugams. Taip jūs sutaupysite pinigus nepirkdami vis jaunų kortelių ir nemokėdami už planus.

Open post

Vizos

Rašymo metu Lietuvos piliečiams keliaujantiems po Lotynų Ameriką ir net visą Amerikos kontinentą, jokių vizų turėti prieš atvažiuojant nereikėjo. Didžiojoje daugumoje šalių užtenka parodyti savo pasą, gražiai nusišypsoti ir jį pasiėmus su antspaudu, pasakyti ačiū. Šis antspaudas jums suteikia teisę keliauti po šalį tam tikrą dienų skaičių, kuris buvo įrašytas jūsų pase. Dažniausiai tai 90 dienų, bet gali būti ir 30 ar kitas laiko tarpas. Centrinės Amerikos ketverto šalyse 90 dienų gausite keliavimui po keturias šalis kartu. Išvykus į kitas šalis ir vėl grįžus į ankstesnes, šis leidžiamas laikotarpis jums bus atnaujinamas. O jeigu pavėluosite išvykti iki nustatyto termino, teks susidurti su tokiais nemalonumais kaip baudų mokėjimu.

Suriname, Gajanoje, Jamaikoje ir Kuboje paso parodyti neužteks. Šiose šalyse reiks nusipirkti turistinę vizą į jas atvažiavus. Gajanoje tokiu būdu galėsite gauti leidimą išbūti maksimaliai 30 dienų, o Surijame ir Jamaikoje – 90 dienų. Keliaujant į Kubą, iki 30 dienų vizos nereikia, bet reikalinga turisto kortelė, kuri nelabai kuo skiriasi nuo turistinės vizos. Šią kortelę gali parūpinti jūsų kelionių agentūra, avialinijos, galite pats ją užsisakyti internetu, bet galite tiesiog nusipirkti jau atvykę į oro uostą Kuboje.

Vis dėlto, planuodami kur vyksite, pasitikrinkite dar kartą sienos kirtimo reikalavimus, kad išvengtumėte nemalonių ir daug kainuojančių siurprizų. Tai reikalinga ir tam, kad pasiruoštumėte ir kitus dalykus, kurių reikia ar kaip tik nereikia pereinant sieną. Pavyzdžiui turėti reikalingą kiekį pinigų užmokėti mokesčius, turėti tarptautinį skiepų pasą su reikalingais skiepais ir t.t.

Open post

Vėliavos

Su jomis jums teks susidurti visą laiką. Nors tai galbūt nėra gyvybiškai svarbus dalykas (nes kiekvienoje šalyje matydami jas galėsite įsidėmėti), tačiau pažinti jas verta, ypač bendraujant su vietos žmonėmis, nes paprasčiausiai galite patekti į keblias situacijas jas supainiodami. O supainioti yra ką. Daugelis Lotynų Amerikos šalių naudoja tuos pačius motyvus. Todėl norint jas atskirti gali reikti gerai įsižiūrėti. Žemiau lentelėje pateikiami vėliavų aprašymai ir pačios vėliavos. Tai turėtų jums padėti susigaudyti šioje painiavoje.

 

Šalis | Vėliavos reikšmė Vėliava
Argentina | Mėlyna ir balta spalvos buvo parinktos Manuel Belgrano, Argentinos išvaduotojo nuo ispanų. Vėliava simbolizuoja prasiskiriančius debesis ir tarp jų pasirodančią saulę. Sakoma, kad tai nutiko kada prasidėjo išsivadavimo demonstracijos 1810 m. gegužės 25 d. Ši vėliava oficialiai priimta 1816 m.  
Bolivija | Raudona spalva vėliavoje simbolizuoja narsius šalies kareivius, žalia šalies derlingumą, o geltona – šalies mineralines iškasenas. Centre yra vaizduojamas šalies herbas, kuriame pateikiamos departamentus simbolizuo-jančios vėliavos, patrankos, o centre – Potosi kalnas, palmė, kviečių pūdas ir alpaka. Vėliava oficialiai priimta 1851 m.  
Brazilija | Ši vėliava buvo oficialiai priimta 1889 m. Ji pakeitė prieš tai buvusią Brazilijos Imperijos vėliavą. Žalias fonas ir geltonas rombas buvo pasiskolinti iš anksčiau naudotos Imperijos vėliavos. Žalia reprezentavo karališkuosius Bragansos rūmus, kuriems priklausė Pirmasis Brazilijos imperatorius, o geltona reprezentavo Habsburgų rūmus, kuriems priklausė imperatorienė. 27 penkiakampės baltos žvaigždės išsidėsčiusios kaip ryškiausios žvaigždės Rio de Žaneiro naktiniame danguje, reprezentuoja federalinę valstybę sudarančius vienetus. Per centrą eina juosta su šalies moto – „Tvarka ir Progresas“.  
Čilė | Mėlyna spalva vėliavoje reprezentuoja dangų, balta – Andų sniegą, raudona simbolizuoja kareivių kraują pralietą kovojant dėl laisvės, o vienintelė penkiakampė žvaigždė – šalies vyriausybę. Vėliava oficialiai priimta 1817 m.  
Gajana | Vėliavoje yra penkios spalvos. Žalia reprezentuoja žemės ūkį ir miškus, gamtą, balta – upes ir šalies vandenų potencialą, auksinė – Gajanos mineralinius turtus, juoda – Gajanos žmonių ištvermingumą, kuris ves Gajaną į progresą, raudona – uolumą ir dinamišką šalies kūrimąsi, kuris kyla iš jaunimo ir nepriklausomybės. Ši vėliava patapo oficiali Gajanos vėliava nuo 1966 m. kai Gajana išsikovojo nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės.  
Kolumbija | Vėliava oficialiai priimta 1861 m. Geltona (kurios santykis su kitomis spalvomis yra 2:1:1) simbolizuoja Kolumbijos žemėje rastą auksą, mėlyna reprezentuoja vandenis ir dangų, o raudona – kraują išlietą dėl nepriklausomybės. Vėliava yra variacija Didžiosios Kolumbijos vėliavos (valstybės gyvavusios tarp 1819 ir 1831 m.). Ši valstybė apėmė dabartinės Kolumbijos, Ekvadoro, Venesuelos teritorijas, kurių vėliavos taip pat  turi panašius motyvus.  
Kosta Rika | Vėliava buvo sukurta 1848 m. Pacifikos Fernandez, tuometinio prezidento žmonos. Oficialia priimta tik 1906 m. Ši moteris įkvėpimo sėmėsi iš 1848 m. Prancūzijos Revoliucijos. Mėlyna spalva vėliavoje reprezentuoja dangų, galimybes, idealizmą ir atkaklumą. Balta – tai taika, išmintis ir laimė, o raudona – kraujas išlietas už šalį bei šiluma ir žmonių dosnumas. Vėliavoje taip pat vaizduojamas šalies herbas, kuriame esančios 7 žvaigždės reprezentuoja šalies departamentus. Taip pat herbe vaizduojami du vandenynai su prekybiniu laivu kiekviename, tarp jų esanti žemė su trims veikiančiais vulkanais ir kylanti saulė.  
Ekvadoras | Pirmą kartą priimta 1835 m., o galutinis vėliavos variantas su herbu naudojamas nuo 1900 m. Vėliava turi panašumų su buvusios Didžiosios Kolumbijos vėliava. Raudona spalva joje reiškia kareivių ir kankinių kraują pralietą dėl nepriklausomybės, mėlyna reprezentuoja jūras ir dangų, o geltona – augalų bei žemės derlingumą ir gausą. Herbe vaizduojamas Čimboraso užgesęs ugnikalnis, Guajaso upė, garlaivis, saulė, kondoras, lauro ir palmės šakelės ir kiti simboliai.  
El Salvadoras | Priimta 1908 m. ši vėliava mėlynomis juostomis reprezentuoja du vandenynus. Tai yra bendras motyvas daliai Centrinės Amerikos šalių, kuriam inspiraciją suteikė Argentinos vėliava, nors prasmė adaptuota skirtinga (Argentina išsivadavo iš ispanų kolonizatorių penkiais metais anksčiau nei Centrinės Amerikos šalys). Šis motyvas buvo panaudotas buvusios Federalinės Centrinės Amerikos Respublikos, kuri gyvavo 1823 – 1839 m. Centrinė balta juosta simbolizuoja taiką. Vėliavos centre yra El Salvadoro herbas, kuriame vaizduojamas lauro vainikas, penkios vėliavos (reprezentuojančios penkias Centrinės Amerikos šalis), trikampis, vaivorykštė, penki ugnikalniai, saulė ir El Salvadoro nepriklausomybės nuo ispanų data 1821 m. rugsėjo 15 d.  
Gvatemala | Mėlynos juostos simbolizuoja Ramųjį ir Atlanto vandenynus, tarp kurių randasi šalis, balta juosta – dangų virš šalies ir tyrumą. Vėliavos viduryje yra šalies herbas, kuriame vaizduojamas lauro vainikas. Kecalis – nacionalinis paukštis, kurio vardu pavadinta Gvatemalos valiuta, pergamento ritinys su nepriklausomybės data, dvi muškietos ir du kardai. Vėliava oficialiai priimta 1871 m.  
Hondūras | Vėliavos spalvos, kaip ir El Salvadoro, Gvatemalos, Nikaragvos, pasiskolintos iš 1823-1839 m. gyvavusios Federalinės Centrinės Amerikos Respublikos. Penkios žvaigždės centre reprezentuoja ją sudariusias valstybes (Hondūrą, El Salvadorą, Gvatemalą, Kostą Riką ir Nikaragvą) ir viltį, kad jos vėl susivienys. Vėliava buvo priimta 1866 m.  
Meksika | Ši vėliava pradėta naudoti nuo 1821 m., kai šalis stojo į kovą dėl savo nepriklausomybės nuo Ispanijos. Iki šių dienų ji šiek tiek kito. Galutinis jos dizainas priimtas 1968 m., bet pagrindinės dalys nepasikeitė. Žalia spalva reprezentuoja nepriklausomybės judėjimą, balta – katalikų tikėjimo tyrumą, o raudona – ispanus, prisidėjusius prie nepriklausomybės kovų ir šalies herojų kraują. Vėliavos centre herbas, kuris vaizduoja erelį ant kaktuso, kovojanti su gyvate.  
Nikaragva | Vėliava, kaip ir dalies kitų Centrinės Amerikos valstybių, yra gimusi iš istorinės Federalinės Centrinės Amerikos Respublikos vėliavos. Spalvų prasmė yra ta pati. Viduryje yra šalies pavadinimas ir šalies herbas. Herbe vaizduojamas trikampis, kuriame penki ugnikalniai reprezentuojantys penkias valstybes, buvusias Federalinėje Centrinėje Amerikos Respublikoje. Taip pat vaizduojama vaivorykštė ir frygijų kepurė simbolizuojanti laisvę. Vėliava oficialiai priimta 1971 m.  
Panama | Šios šalies vėliava oficialiai priimta 1925 m. Sakoma, kad žvaigždės skirtinguose vėliavos kampuose reprezentuoja dvi skirtingas politines partijas. Mėlyna skirta konservatoriams, o raudona – liberalams. Balta spalva  simbolizuoja taiką, kurioje jos veikia. Spalvos taip pat turi ir kitą reikšmę. Mėlyna skirta tyrumui ir sąžiningumui, o raudona – valdžiai ir įstatymui.  
Paragvajus | Šios šalies vėliava įdomi tuo, kad skirtingai atrodo abiejose pusėse. Spalvos pasiskolintos iš Prancūzijos vėliavos ir sakoma, kad reprezentuoja nepriklausomybę ir laisvę. Vėliavos centre vienoje pusėje vaizduojamas šalies herbas, kuriame užrašytas šalies pavadinimas, pavaizduotos sukryžiuotos žalios palmės ir alyvmedžio šakelės bei geltona penkiakampė žvaigždė. Kitoje vėliavos pusėje, centre – kita herbo pusė, kurią sudaro užrašas: „taika ir teisingumas“. Taip pat pavaizduotas liūtas ir frygijų kepurė, kuri užkabinta ant lazdos. Vėliava priimta 1842 m.  
 
Peru | Raudona spalva šios šalies vėliavoje simbolizuoja kraują, kuris buvo išlietas už nepriklausomybę, balta – taiką ir narsą. Vėliavos centre – šalies herbas, kuris turi skirtingų modifikacijų, priklausomai nuo to, kur vėliava naudojama. Herbe vaizduojamos palmės ir lauro šakelės gaubiančios skydą. Mėlynoje skydo dalyje pavaizduota vikunija (Anduose sutinkamas į lamą panašus žinduolis), kuris reprezentuoja šalies fauną, baltame fone  pavaizduotas chininmedis – šalies flora, o apačioje raudoname fone pavaizduotas gausybės ragas – šalies mineralinių iškasenų turtus. Vėliava buvo priimta 1824 m.  
Surinamas | Ši vėliava buvo priimta tik 1975 m., kada šalis išsikovojo nepriklausomybę nuo Nyderlandų Karalystės. Žvaigždė  simbolizuoja visų šalies etninių grupių vienybę, raudona reprezentuoja progresą ir meilę, žalia – viltį ir derlingumą, o balta – taiką ir teisingumą.  
Urugvajus | Ši šalies vėliava buvo priimta 1830 m. Baltos ir mėlynos juostos, kurių iš viso yra devynios, simbolizuoja šalies devynis departamentus. Saulė reprezentuoja naują naciją pasaulyje.  
Venesuela | Dabartinė vėliava buvo patvirtinta 2006 m. prezidento Hugo Chavezo valdymo metu. Tačiau esančios spalvos vėliavoje naudojamos jau nuo 1811 m. vykusio Venesuelos nepriklausomybės karo. Tos pačios spalvos naudojamos Ekvadoro ir Kolumbijos vėliavose. Sakoma, kad geltona simbolizuoja žemių derlingumą, mėlyna venesueliečių drąsą ir Venesuelos nepriklausomybę nuo Ispanijos, o raudona – kraują, kuris buvo pralietas kovojant už Venesuelos nepriklausomybę. Aštuonios žvaigždės viduryje reprezentuoja septynias šalies provincijas ir Gajanos provinciją, kuri buvo viena iš Venesuelos provincijų nepriklausomybės paskelbimo metu.  

 

Open post

Vegetarai/veganai

Vegetarizmas, o juo labiau veganizmas Lotynų Amerikoje yra kol kas sunkiai suprantamas reiškinys. Todėl norintiems laikytis tokios mitybos, bus nelengva rasti kur galėtų užkąsti. Vegetarams ar veganams skirtų maitinimo vietų galima pamatyti turistų gausiai lankomose vietose, tačiau ir kainos čia paprastai yra pritaikytos vakariečių turistams. Iš šios padėties galite išsisukti tiesiog bet kurioje vietoje paprašę, kad jums nedėtų mėsos, kiaušinių ar kitų nepageidautinų dalykų. Paklauskite ir apie patiekalo kainą. Ji turėtų būti mažesnė negu pilnos porcijos. Jeigu jums pasakoma ta pati kaina, tiesiog paprašykite, kad daugiau įdėtų kitų ingridientų. Dažniausiai tai bus salotos, ryžiai, pupelės, kepti bananai.

Nors mėsos kultas dominuoja daugelyje Lotynų Amerikos šalių, visgi, tai yra dėkinga vieta vegetarams ir veganams, nes turguose rasite šviežių ir pigių įvairiausių bei Lietuvoje nematytų vaisių ir daržovių. Reiks tik susigaudyti, kaip ir su kuo juos valgyti. To galite paklausti juos parduodančių žmonių. Taip pat rasite gatvėse ar autobusų stotyse parduodamų vaisių ar daržovių paruoštų užkandėlių, kurios turėtų pastiprinti jus kelionėje.

Open post

Valiutos

Pagrindinė valiuta Lotynų Amerikoje yra JAV doleris. Juos galėsite išsikeisti praktiškai visur. O daugelyje vietų nebus problema net jais sumokėti už pirkinius ar paslaugas. Žinoma, ten, kur JAV doleris nėra oficiali šalies valiuta, juo mokėdami greičiausiai sumokėsite didesnę kainą. Eurus taip pat galėsite išsikeisti daugelyje vietų. Tačiau keitimo vietų reikės paieškoti ir greičiausiai išsikeisti pavyks ne tokiu palankiu kursu kaip JAV dolerius. Naudoti eurą užsimokėti už paslaugas nėra įprasta, išskyrus Prancūzijos Gvianą, kuri yra oficiali Prancūzijos, tuo pačiu ir euro zonos, dalis.

Nacionalines valiutas turi didžioji dalis Lotynų Amerikos valstybių. Tačiau El Salvadoras, Panama ir Ekvadoras, savo nacionalinių valiutų neturi ir naudoja JAV dolerius. Šios šalys tik nusikaldina JAV dolerio monetas su savo šalies simboliais. Beje, pastarosios JAV yra laikomos negaliojančiomis. Nacionalinių valiutų pakeitimas JAV doleriu leido šioms šalims išvengti hiperinfliacijos problemų ir palaikyti stabilias ekonomikos sąlygas.

Kubos, Belizo, Venesuelos valiutos yra oficialiai surištos su JAV doleriu ir jų valiutų keitimo kursai yra fiksuoti. Tai įtakoja eilę įvairiausių fenomenų. Pavyzdžiui, Belize vienu metu naudojamas JAV doleris ir Belizo doleris (2 Belizo doleriai yra keičiami į 1 JAV dolerį). T.y. jūs galite užsimokėti Belizo doleriais, o jums grąžą gali atiduoti JAV doleriais ir atvirkščiai. Venesueloje oficialus Venesuelos Bolivaro keitimo santykis (dėl ekonominės krizės iššauktos hiperinfliacijos) labai smarkiai skiriasi nuo juodojoje valiutų rinkoje esančio keitimo santykio. Tai įtakoja, kad didžioji dalis valiutų mainų vyksta juodojoje rinkoje. Kuboje cirkuliuoja dvi valiutos: Kubos pesas (vietinių vadinama isp. peso cubano) ir Kubos keičiamas pesas (vietinių vadinama isp. chavito). Kubos keičiamo peso ir JAV dolerio santykis yra vienas su vienu. Vienas Kubos keičiamas pesas (isp. chavito) kainuoja 25 Kubos pesus. Kubos pesas skirtas vietiniams, o Kubos keičiamas pesas skirtas verslui ir turizmui, kuris turi sąlytį su užsieniečiais. Žinoma, ten kur mokate Kubos keičiamu pesu, greičiausiai mokate turistams skirtas kainas. Ši dviejų valiutų sistema taip pat vietinių naudojama turistų apgavystėms, kurie nelabai susigaudo vietos kainose. Pavyzdžiui, kainos nurodytos Kubos pesu, o iš turistų reikalaujama Kubos keičiamų pesu. T.y. 25 kart daugiau.

Kosta Rikoje daugumoje vietų galima atsiskaityti ir JAV doleriais. Šios šalies valiuta nėra susieta fiksuotu santykiu su JAV doleriu, bet fliuktuoja siaurame intervale, kuris praktiškai išlaiko visą laiką pastovų Kosta Rikos kolonės ir JAV dolerių keitimo santykį. Kitose šalyse, tokiose kaip Nikaragva, Hondūras, Gajana, Surinamas, nacionalinė valiuta taip pat įvairiais mechanizmais yra susieta su JAV doleriu.

Likusiose šalyse veikia plaukiojančio kurso rėžimas, kai keitimo kursas nustatomas rinkos. Žinoma, šis modelis veikia tik su centrinių bankų priežiūra, kurie esant tam tikroms rinkos problemoms įsikiša koreguojant rinkos sąlygas.

Žemiau esančioje lentelėje yra pateikti Lotynų Amerikos šalių valiutų kursai lyginant su euru ir rašymo metu buvę infliacijos rodikliai.

 

Šalis

Valiuta Sutrumpinimas Keitimo santykis su 1 eurų Infliacija % (2017.04.04 dienos duomenys)

Argentina

Argentinos pesas ARS [currency  to=”ARS” show_from=false round=none] 40.5

Belizas

Belizo doleris BZD [currency  to=”BZD” show_from=false round=none] 0.9
Bolivija Bolivijos bolivianas BOB [currency  to=”BOB” show_from=false round=none]

3.46

Brazilija Brazilijos realas BRL [currency  to=”BRL” show_from=false round=none]

4.76

Čilė

Čilės pesas CLP [currency  to=”CLP” show_from=false round=none] 2.7

Prancūzijos Gviana

Euras EUR [currency  to=”EUR” show_from=false round=none] _

Folklendų salos

Folklendų salų svaras FKP [currency  to=”FKP” show_from=false round=none] _
Gvatemala Gvatemalos ketsalis GTQ [currency  to=”GTQ” show_from=false round=none]

3.96

Gajana Gajanos doleris GYD [currency  to=”GYD” show_from=false round=none]

1.4

Hondūras Hondūro lempira HNL [currency  to=”HNL” show_from=false round=none]

3.84

El Salvadoras

JAV doleris USD [currency  to=”USD” show_from=false round=none] 0.29

Panama

JAV doleris USD [currency  to=”USD” show_from=false round=none] 1.9
Ekvadoras JAV doleris USD [currency  to=”USD” show_from=false round=none]

0.96

Kolumbija Kolumbijos pesas COP [currency  to=”COP” show_from=false round=none]

5.18

Kosta Rika

Kosta Rikos kolonė CRC [currency  to=”CRC” show_from=false round=none] 1.09

Meksika

Meksikos pesas MXN [currency  to=”MXN” show_from=false round=none] 4.86
Nikaragva Nikaragvos kordoba NIO [currency  to=”NIO” show_from=false round=none]

3.69

Paragvajus Paragvajaus guaranis PYG [currency  to=”PYG” show_from=false round=none]

2.8

Peru

Naujasis Peru solis PEN [currency  to=”PEN” show_from=false round=none] 3.97

Surinamas

Surinamo doleris SRD [currency  to=”SRD” show_from=false round=none] 52.4
Urugvajus Urugvajaus pesas UYU [currency  to=”UYU” show_from=false round=none]

7.1

Venesuela Venesuelos bolivaras VEF [currency  to=”VEF” show_from=false round=none]
(oficialus)

Bs4065.2
(juodojoje rinkoje 2017.04.04 dienos duomenys)

 

800

 

Open post

Valgiai

Galėsite šį sąrašą vėliau ilginti, bet štai jums pradinis Lotynų Amerikos menu. Jo pagrindinis patiekalas isp. pollo frito, kuri sudaro kepta vištiena, ryžiai arba bulvės fri, salotos ir pupelės. Kartais dar pridedamas keptas bananas. Šį patiekalą rasite didžiojoje daugumoje Lotynų Amerikos. Vištiena ir ryžiai užima didelę dalį vietos raciono.

Jeigu atsidūrėte Urugvajuje, Argentinoje, Paragvajuje ar pietų Brazilijoje, ieškokite isp. asado (arba port. churrasco Brazilijoje). Tai yra pjausnys ar panašios formos mėsa kepta ant grotelių, patiekiama su salotomis, duona ir raudonu vynu. Tiesa pasakius, šiose šalyse asado ilgai ieškoti nereikės, nes jis daromas kiekviename kieme, ypač savaitgaliais ar draugų, artimųjų susibūrimuose. Vegetarams ar veganams daug pasirinkimų nesuteikiama: arba valgyti mėsą, arba valgyti mėsą. Mėsos vartojimas taip gyliai įsišaknijęs į vietos kultūrą, kad vietos žmonėms labai sunku suprasti kitokį pasirinkimą.

Čilėje, Peru, Ekvadore ir Kolumbijos jūros ar vandenyno pakrantės regionuose rasite isp. ceviche. Jūs gausite žalios žuvies ar kokių kitų termiškai neapdorotų jūros gėrybių, kurios bus apipiltos citrinos sultimis ir pagardintos čili ar kitais pipirais. Taip pat galite rasti pridėtų supjaustytų svogūnų, druskos, kalendros. Kaip garnyras šiam patiekalui gali būti patiekiami batatai, salotos, kukurūzai, avokadai, avinžirniai, platanas. Kadangi patiekiamos termiškai neapdorotos jūros gėrybės, labai svarbu, kad jos būtų kuo šviežesnės ir švariai paruoštos, kitaip rizikuojate skrandžio infekcija. Apsidraudimui nuo kenksmingų mikrobų pridedama citrinų sulčių ir pipirų. Todėl neaštrios ceviche nerasite. Taigi jautriems skrandžiams šis patiekalas nėra tarp rekomenduojamu.

Jeigu keliaudami Lotynų Amerikoje prisiminę Lietuvą užsimanysite kibinų – jokių problemų. Čia jie vadinami isp. empanada. Argentinoje ir Čilėje šie patiekalai pateikiami besididžiuojant šiais unikaliais, vietinių manymu, tik tose šalyse randamais, valgiais. Empanada dažniausiai būna su įvairios rūšies mėsos įdaru. Bet gali būti ir su daržovėmis ar sūriu. O tešla arba kepama orkaitėje, arba aliejuje, dažniausiai iš kvietinių miltų. Kai kuriose šalyse galima rasti ir iš bulvių (šiuo atveju kepama tik aliejuje). „Lotyniškus kibinus“ galima rasti visoje Lotynų Amerikoje. Jie bus jūsų tikras išsigelbėjimas, kai kelionėje visai užspaus badas.

Vienas iš keistesnių dalykų Lotynų Amerikos racione – aliejuje keptos kiaulės odelės. Šis patiekalas vadinamas isp. chicharrón. Keptos kiaulės odelės gali būti patiekiamos kaip užkandis arba pilnas patiekalas kartu su garnyru. Tiesa, įvairiose šalyse egzistuoja skirtingos šio patiekalo modifikacijos. Pavyzdžiui, Peru, Kosta Rikoje ar Bolivijoje tai yra ne kiaulės odelės, o atskirai kepti kiaulės šonkauliukai su mėsa. Šis patiekalas taip pat gali būti pagamintas iš vištos, avies ar galvijų odos ar šonkaulių.

Jeigu užsimanysite dešrelių, klauskite, kur rasti isp. chorizo. Šiam patiekalui dažniausiai  naudojama kiauliena, bet galite rasti ir jautienos ar įvairios maišytos mėsos. Jeigu nemėgstate aštrių patiekalų, Pietų Amerikos pietuose (Čilė, Argentina, Urugvajus) galite būti ramus, tačiau keliaudami į šiaurę, paklauskite, ar į jus sugundžiusią dešrelę nėra pridėta pipirų. Tiesiog paklauskite isp. „no es picante“? Argentinoje, Čilėje, Peru, Bolivijoje, Urugvajuje ir Paragvajuje labai populiarus patiekalas su dešrelėmis yra isp. choripán. Tai yra tas pats chorizo įdėtas į duoną (isp. pan) ir patiekiamas kaip sumuštinis. Kolumbijoje chorizo jums greičiausiai pateiks su isp. arepa. Tai yra iš kukurūzų miltų kepti blynai, kurie labai populiarūs Kolumbijoje, Venesueloje ir Panamoje. Kadangi šiose šalyse auginama daug kukurūzų veislių, tai ir arepa rasite skirtingų: saldesnių, puresnių ir t.t. Taip pat, šie kukurūzų blynai gali būti kepami su sūriu ar kitais ingredientais. Tai bus vienas iš pigiausių būdų šiose šalyse papildyti savo energijos atsargas.

Kitas patiekalas, kurį skirtingose formose rasite visoje Lotynų Amerikoje, yra isp. tamal. Jis kilęs Centrinės Amerikos teritorijose ir manoma, kad jau buvo žinomas net prieš 10 tūkst. metų. Tai yra paprasčiausios bananų arba kukurūzų gurguolės lapuose suvinioti ir garuose virti rupūs kukurūzų miltai su įdaru. Įdaras dažniausiai yra vištienos ar kiaulienos mėsa, bet gali būti ir sūris, vaisiai ar daržovės, čili pipirai. Lapas, šiuo atveju, tarnauja kaip įpakavimas ir indas. Praskleiskite jį, sukirskite vidų ir išmeskite įpakavimą. Ekologiškiau nebūna.

Turbūt populiaresnio patiekalo nei isp. tacos Meksikoje nerasite. Tai iš kukurūzų ar kviečių miltų padarytos nedidelės tortilijos su ant jų viršaus padėtu įdarų. Įdarą gali sudaryti įvairios rūšies mėsa, ar įvairiausiais būdais pagamintas sūris. Jį gali papildyti čili pipirai, padažas, avokadas, gvakamolis, kalendra, svogūnai, pomidorai, salotos. Šis patiekalas paprastai valgomas be įrankių. Tortija panaudojama apglėbti įdarą, kuris turi nukeliauti tiesiai į burną. O jei kas ten nepateko, teks surankioti pirščiukais.

Dar keletas įdomybių. Jei jums patinka avokadai, tuo atžvilgiu jums turėtų patikti Čilė. Nors avokadai čia ne patys pigiausi kontinente, juos naudoja daug kur. Pavyzdžiui, avokadą rasite dešrainiuose, mėsainiuose, sumuštiniuose. Čilėje, kaip ir Urugvajuje, Argentinoje, Peru avokadai vadinami isp. palta. O jeigu norite kažko ypač saldaus, Argentinoje, Urugvajuje, Čilėje ieškokite isp. churro. Šios ilgos lazdelės yra tarsi sausainių ir spurgų mišinys. Dar labiau pasaldinamos į vidų įšvirkščiant karamelę. Tiesiog kalorijų bomba. Karamėlė yra labai mėgstama Lotynų Amerikoje, ypač Pietų Amerikos pietinėje dalyje. Argentinoje, Urugvajuje ji žinoma kaip isp. dulce de leche, o Čilėje kaip isp. manjar. O jeigu jus užkankino karštis, paieškokite ir paragaukite ledų, kurie vadinasi isp. granulado. Šie ledai bus pagaminti jums tiesiog prieš akis ištraukus ir sutarkavus ledo gabalo šoną. Gautą sniegą užpils uogienėmis ir kondensuotų pienu. Ir vualia − ledai. Nesvarbu, kad pagaminti keistai, bet gaivūs ir skanūs.

Skirtingai nuo Lietuvos, Lotynų Amerikoje daug maisto gaminama, parduodama ir valgoma tiesiog gatvėje. Turintiems jautrius skrandžius prisitaikyti prie šios kultūros gali būti nelengva, tačiau verta, nes visuomet pamatysite kažką naujo ir seilę varvinančio. Tokiose šalyse kaip Gvatemala ir Meksika, gatvės maistas ne tik pigus, bet ir labai įvairus.

Open post

Vaistai

Vaistinių Lotynų Amerikoje yra ne ką mažiau nei Lietuvoje. Tad jei prireiks kokių vaistų, ten galėsite daug ką surasti. Žinoma, jei jums reikalingi specialūs vaistai, tai būtinai juos atsivežkite, nes galite reikalingų ir nerasti.

Visgi, gerai būtų, kad būtiniausius vaistus įsigytumėte dar prieš kelionę. Ypač jeigu ruošiatės keliauti nuošalesnėse vietovėse, kuriose gali būti sunku rasti vaistinių. Reikalingų vaistų sąrašą geriausia aptarti su jūsų šeimos gydytoju. Jis gali pasiūlyti įsigyti vaistus pagal jūsų poreikius, veiklas, kurias ruošiatės daryti, ir planuojamas vykti vietas.

Bendras sąrašas vaistų ir kitų su sveikata susijusių daiktų, apie kuriuos reikėtų pagalvoti ruošiantis savo kelioninę vaistinėlę, pateikiamas žemiau.

Kelioninės vaistinėlės turinys:

  1. Nuo galvos, raumenų ir spazminio skausmo (pvz., Ibuprofenas, Nimesil, NO-SPA ar panašus).
  2. Nuo peršalimo ir temperatūros (Paracetamolis ar panašus).
  3. Nuo alergijos (Claritine ar panašus).
  4. Nuo slogos (Pinosol ar panašus).
  5. Nuo infekcijos (Antiseptiniai kremai, vandenilio peroksidas, jodas ar panašus).
  6. Antibiotikai nuo infekcijų tokių, kaip keliautojo diarėja (Ciprofloxacin ar panašus).
  7. Viduriavimo sustabdymui (Loperamide, Bismuth subsalicylate ar panašus).
  8. Nuo aukštumų ligos, jeigu ruošiatės į kalnus (Acetazolamidas).
  9. Nuo akių ir jos priedinių organų (vokų, jungtinės ir ašarų aparato) paviršinių infekcijų (TOBREX ar panašus).
  10. Žaizdų sutvarstymui (pleistrai, bintas, vata).
  11. Termometras, temperatūros matavimui.
  12. Lūpų pieštukas su apsauga nuo saulės ir kremas nuo saulės apsaugoti nuo nudegimų saulėje.
  13. Vabzdžių repelentas ir kremas mažinantis niežulį įkandus vabzdžiams.
  14. Ausų kamštukai apsaugoti miegą.

Gal tai nebus labai praktiška, bet gerai su savimi turėti ir vaistų informacinius lapelius, kad prireikus, galėtumėte juose rasti kaip vartoti preparatus. Jums gali praversti vaistų pakuotes bei daktarų išrašyti receptai, ypač kertant sienas. Nors mažai tikėtina, bet būna atvejų, kai sienos pareigūnai (norėdami išsireikalauti kyšio arba labai sąžiningai vykdydami šalies įstatymus) matydami vaistus be pakuočių ir informacijos, įtaria nelegalių psichotropinių medžiagų kontrabandą. Pasiruoškite ir  tokiam įvykiui.

Scroll to top