Open post

Nacionalinės nuoskaudos

Keliaudami per skirtingas šalis, turėsite galimybę pabendrauti su vietos žmonėmis įvairiomis temomis, žinoma, teks diskutuoti ir politiniais klausimais. Tokių diskusijų metu su pašnekovais labai tikėtina, kad paliesite labai jautrias temas, kurias gali būti sunku suprasti prašaliečiui. Kaip pavyzdį galima paminėti Folklando arba Malvinų salas esančias pietų Atlanto vandenyne apie 480 km nuo Argentinos pakrantės, tačiau priklausančias Didžiąjai Britanijai, nuo kurios iki šių salų yra apie 13 000 km atstumas. Šios salos tik labai trumpą laikotarpį priklausė Argentinai, kai 1982 m. į jas įsiveržė Argentinos kariuomenė. Pralaimėjusi dešimties savaičių karą su Didžiąją Britaniją, ji dar tais pačiais metais iš salų buvo priversta pasitraukti. Šis pralaimėjimas sąlygojo Argentinos diktatūros pabaigą. Verta paminėti, kad patys salų gyventojai neturi jokio noro prisijungti prie Argentinos. 2013 metais salose buvo surengtas referendumas, kuriame 99,8 % salos gyventojų balsavo pasilikti Didžiosios Britanijos sudėtyje. Tačiau argentiniečių sąmonėję šios salos yra Argentinos sudėtyje ir nesugebėjimas susitaikyti su realybe labai ryškus bendraujant su vietos žmonėmis. Argentinoje leidžiamuose žemėlapiuose Malvinų salos žymimos, kaip Argentinos teritorija. Be to, rasite užrašų įvairiuose biuruose ar turizmo centruose ar net kelio ženkluose, kad tai jos nuosavybė. Diskusijos šia tema labai daug racionalumo neturi, nes šioje šalyje yra žinoma tik viena tiesa.

Tokių skaudulių turi daugelis Lotynų Amerikos šalių. Pavyzdžiui, Ramiojo vandenyno kare, kuris vyko 1879 – 1883 m. Bolivija ir Peru po pralaimėjimo Čilei neteko dalies savo teritorijų. Bolivija tuo pačiu neteko ir priėjimo prie vandenyno. Iki šiol Bolivijos politikoje viena iš pagrindinių temų yra šių teritorijų atgavimas. Dar galima paminėti Gvatemalos pretenzijas į pusę Belizo teritorijos, Nikaragvos pretenzijas Kolumbijai dėl San Andres ir Providencijos salų ir t.t. Šių nacionalinių nuoskaudų sąrašas, kuris turi įtakos nacionaliniam identitetui, šalių politiniam gyvenimui ir nacionalinėms simpatijoms – antipatijoms yra ne toks ir mažas. Keliaujant į kurią pasaulio vietą, verta pasidomėti šalių nuoskaudomis ir pasididžiavimais. Tai jums padės išvengti keblių situacijų bendraujant ir lengviau surasti kelią šiltam pokalbiui.

Open post

Muzika ir šokiai

Tai yra neišsemiama tema. Lotynų Amerika jums pateiks nuostabiausią kokteilį įvairiausių ritmų ir melodijų. Čia susimaišę vietos indėnų, Europos kolonizatorių, vergų, atvežtų iš Afrikos, ir kitos kultūros sukūrė bene pačią derlingiausią dirvą pasaulyje įvairiausiems muzikos stiliams ir šokiams. Visus išvardinti būtų labai sunku, tačiau verta paminėti bent populiariausius iš jų. Tokius kaip regetonas, salsa, bachata, kumbija, kumbija villera, tango, merengue, samba, ranchera. Šiems stiliams bendra tai, kad dainos atliekamos pagrinde ispanų arba portugalų kalbomis.

Regetonas rašymo metu be jokios abejonės karaliauja Lotynų Amerikos pop kultūroje. Tačiau kiti išvardinti muzikos stiliai taip pat puikiai žinomi ir mėgstami.

Salsa yra vienas iš populiariausių Lotynų Amerikos šokių pasaulyje, nors kaip atskiras šokis gimė Niujorke septintame dešimtmetyje. Tačiau pagimdė jį gausi išeivių bendruomenė iš Lotynų Amerikos šalių. Salsa turi keletą centrų, kurie diktuoja savo šokio variacijas ir madas. Yra gerai žinomi Los Angelo, Niujorko, Kubos ir Kali salsa stiliai. Kali (isp. Santiago de Cali arba trumpiau Cali) miestas esantis pietvakarių Kolumbijoje yra tituluojamas pasaulio salsos sostinė, nes čia pagrindinė vakarėlių, naktinių klubų, festivalių muzika ir yra salsa. Jeigu ten nuvažiuosite nemokėdami salsos žingsnelių, nelabai ką galėsite nuveikti vakarinėje programoje. Nebent rasite, kas turėtų kantrybės jus pamokyti šokti. Žinoma, merginoms pagalbos siūlančių netruks, o vaikinams gali padėti šimtai čia įsikūrusių salsos mokyklų.

Bachata – gerai pasaulyje žinomas Lotynų Amerikos muzikos žanras ir jausmingas šokis, kilęs iš Dominikos Respublikos šeštame praeito amžiaus dešimtmetyje. Žinomos kelios šio šokio variacijos, tokios kaip tradicinė, moderni bachata ir bachata sensual. Moderni nuo tradicinės skiriasi tuo, kad šokyje inkorporuojami salsos, tango, lambados ir kitų šokių elementai. O bachata sensual įlieja teatro elementus apimančius kūno plastiką. Jei jau pramokote šokti salsą ir bachatą, didesniuose miestuose rasite klubus ir įvairiausius vakarėlius ar kitas socialines erdves, kurios skirtos šiems šokiams, tuo pačiu ir susipažinimui, bendravimui.

Kumbija (isp. cumbia) muzika ir šokis gimė Kolumbijos Karibuose, kuriuose susipynė Kolumbijos čiabuvių, ispanų ir afrikiečių muzika ir kultūra. Daugelyje Andų regiono ir Pietų Amerikos pietinės dalies (Argentinoje, Čilėje, Urugvajuje) vietų kumbija yra žymiai populiaresnė nei salsa. Egzistuoja labai daug šio šokio ir muzikos atmainų. Viena iš jų vadinama isp. cumbia villera arba lietuviškai skambėtų kaip lušnynų kumbija. Ji įdomi tuo, kad šios muzikos lyrikoje aprašomas lūšnynų gyvenimas ir įvairios vargingiausių sluoksnių socialinės problemos.

Tango – devyniolikto amžiaus aštuoniasdešimtame dešimtmetyje La Platoje (Argentinos ir Urugvajaus sąlyčio vietoje) gimęs šokis ir muzikos stilius, kuris taip pat gimė iš Europos, Afrikos imigrantų ir Amerikos čiabuvių kultūrų sintezės. Devyniolikto ir dvidešimto amžių sandūroje Montevidėjo ir Buenos Aires miestuose buvo gana nedidelis procentas moterų. Todėl buvo įprasta, kad vyrai treniruodavosi šokti tango kartu su vyrais, tam, kad vėliau galėtų savo judesiais sužavėti moteris. Šis šokis gimė žemiausių klasių miestų rajonuose. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą jis pasiekė Europą ir JAV, kur šokėjus užkariavo savo aistringumu ir ilgesinga melodija. Nuo to laiko tango pasaulyje tapo vienu žinomiausių ir mėgstamiausių šokių. 2009 metais tango buvo įtrauktas į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Jeigu jums tektų apsilankyti Buenos Aires ar Montevidėjo, nepamirškite nueiti į tango pasirodymus, kurių šiuose miestuose netrūksta. Juos galite taip pat stebėti tiesiog gatvėje. Šie miestai taip pat turi begalo daug puikių vietų pasimokyti šio šokio paslapčių.

Merengue šokis yra kilęs iš Dominikos Respublikos. Devyniolikto amžiaus viduryje susiformavęs šokis iki šiol yra mėgstamas Lotynų Amerikos šalyse ir JAV lotynų bendruomenės. 1930 – 1961 metais Dominikos Respubliką valdęs diktatorius Rafael Trujillo padarė merengue nacionaliniu šalies simboliu. Merengue pagrindinis šokio žingsnelis yra paprasčiausias žingsniavimas pagal ritmą judinant klubus susikabinus dviems rankomis, o kitomis apsikabinus. Žinoma, visas šio šokio smagumas yra įvairiausi sukiniai.

Sambos gimtinė yra Brazilija. Šios šalies simbolio tapusio muzikos stiliaus ir šokio šaknys yra Vakarų Afrikos (Angola, Kongas) religinėse apeigose. Visi turbūt puikiai žino Užgavėnių metų Rio de Žaneire vykstantį karnavalą, kuriame pasirodo begalė sambos mokyklų, vedinų praktiškai nuogomis gražuolėmis. Samba ypač mėgiama Brazilijos pietryčiuose ir šiaurės rytuose.

Ranchera – tai Meksikos tradicinė folkloro muzika, kuri yra šios šalies vizitinė kortelė. Turbūt sunku įsivaizduoti Meksiką be didelių skrybėlių ir ūsuotų vyrų grojančių gitaromis ir dūdomis. Tai gal ir nėra jaunimo mėgiamiausia muzika, bet vyresnio amžiaus žmonės šio žanro dainas moka atmintinai ir grojant muzikantams, dainuojant išgirsite visą publiką. O net ir patys save.

Open post

Matė

Siurbt siurbt nuo ryto iki vakaro. Toks įspūdis turėtų likti paviešėjus Urugvajuje ar Argentinoje. Nors kitose pietinėse Pietų Amerikos šalyse šis gėrimas taip pat populiarus, tačiau šiose dviejose šalyse šis kofeino (arba mateino, kaip jis vadinamas Pietų Amerikoje) „injekcijos“ būdas labiausiai įaugęs į vietos kultūrą. Pvz., Urugvajuje vienas statistinis gyventojas suvartoja apie 10 kg sausų matės lapų, o Argentinoje – 5 kg.

Matės gėrimui naudojamas augalas, kuris lietuviškai vadinamas Paragvajiniu bugieniu arba matės žole (lot. Ilex paraguariensis). Šis krūmas daugiausia auginamas Brazilijos pietuose, Argentinos šiaurės rytuose, Paragvajuje ir Urugvajuje. Pats matės gėrimas jau buvo žinomas ir vartojamas dar prieš kolonizatoriams atkeliaujant į Pietų Ameriką. Šiandien tai yra neatskiriama kultūros dalis su įvairiausiomis šio gėrimo formomis, savitais ritualais, etiketu ir paruošimo technologijų subtilybėmis. Nemanykite, kad jums pavyks viską greit perprasti.

Svarbiausi dalykai, reikalingi norint mėgautis matės gėrimu: puodukas (yra įvairiausių tipų), matės šiaudelis (isp. bomba ar bombilla), termosas ir matės lapai. Termosas reikalingas karštam vandeniui laikyti, kurio temperatūra ruošiant gėrimą turi būti apie 70-80 ̊C. Į pilnai matės lapų prigrūstą puodelį įkišamas matės šiaudelis, kuris leidžia atskirti vandenį nuo lapų ir kiek atvėsinti gėrimą. Įpilamas karštas vanduo, kuris susigeria į lapus. Po to vanduo išsiurbčiojamas. Išsiurbčiojus, vėl pilamas vanduo ir procedūra kartojama. Kai matė praranda savo skonį ir kofeiną, matės lapai pakeičiami.

Matės gėrimo etiketas reikalauja, kad vienas puodelis būtų siunčiamas ratu. Vienas paskirtas pilstytojas tą puodelį vis papildo ir atėjus metui pakeičia lapus. Siurbčiotojas turi garsiai išsiurbti viską, kas įpilta, ir grąžinti pilstytojui vėl pripilti karšto vandens į puodelį, kad būtų galima siųsti kitam siurbčiotojui. Paimant ar grąžinant puodelį negalima sakyti „ačiū“ (isp. gracias), nebent gerti matės dagiau nebenorėtumėte.

Matė būna įvairių rūšių. Paprasčiausia – matės lapai ir karštas vanduo. Matė gali būti su cukrumi ar medumi (isp. mate dulce). Galima matės lapus užpilti šaltu vandeniu ir pridėti ledukų. Šis gėrimas ypač populiarus karštu metu Paragvajuje ir vadinamas isp. tereré. Taip pat matę galima ruošti vietoj vandens pilant sulčių. Šis variantas yra saldesnis. Galima matę pasitaisyti ir kaip paprastą arbatą naudojant arbatos maišėlį ar matės lapus. Šis variantas vadinamas isp. mate cocido. Tokios matės galima rasti ir Lietuvoje. Kai kuriose kaimiškose Čilės vietovėse yra vartojama matė, užpilta alkoholiu. Apstu visokių kitų variantų.

Svarbu prisiminti tai, kad patiks jums matė ar ne, norėdami geriau pažinti bei įsitraukti į vietos kultūrą ir artimiau pabendrauti su vietos žmonėmis, verčiau ją pamėkite. Kaip Lietuvoje sunkiai įsivaizduojami vakariniai socialiniai susibūrimai be svaigiųjų gėrimų vartojimo, taip Urugvajuje, Argentinoje ir kitose šalyse – be matės siurbčiojimo. Taigi, skanaus siurbčiojimo.

Open post

Maršrutiniai autobusai

Arba kitaip vadinami ang. Shuttle. Būtent taip ir išgirsite juos vadinant Lotynų Amerikoje, nes jie yra skirti praktiškai vien tik užsienio turistams. Šių autobusų bilietus pardavinėja įvairios turistų agentūros ir apnakvydinimo įstaigos (hosteliai, viešbučiai ir t.t.). Turistams skirti maršrutiniai autobusai leis jums lengvai pasiekti savo kelionės tikslą. T.y. numatytą turistinį objektą arba kitą turistų lankomą vietovę. Galbūt net paims jus nuo jūsų nakvynės vietos ir nuveš tiesiai iki kitos nakvynės vietos durų. Taigi, labai patogu ir saugu. Turistų gausiau lankomose vietose šių paslaugų netrūksta. Jei jums reikia patogumo, nenorite kvaršinti galvos kaip nuvykti savarankiškai ir nesistengiate iš savo biudžeto išspausti maksimumo, jums toks keliavimo būdas gali patikti. Pagrindinis jo trūkumas yra kaina, kuri paprastai du – tris (o gal ir daugiau) kartus didesnė negu keliautumėte savarankiškai su vietos žmonių naudojamais autobusais. Taip pat prarasite galimybę susipažinti vietiniais gyventojais ir su jais pabendrauti Paskyrus šiek tiek laiko informacijos paieškoms internete arba paklausus vietos gyventojų, nesunkiai susirasite kaip nuvykti į jums reikiamą vietą vietinių naudojamu transportu. Dažnai jums užsukus į vietinę turizmo agentūrą ar hostelį sakys, kad savarankiškai nuvykti kažkur yra praktiškai neįmanoma arba labai nepatogu. Tokią informaciją vertinkite su dideliu skepticizmu, kol nepasiklausinėsite vietos žmonių nesusijusių su paslaugų pardavimu turistams. Labai taupiems ir ieškantiems keliautojo, o ne turisto, patirties ir atmosferos, svarbiausia taisyklė galėtų būti – stengtis vengti turistams skirtų maršrutinių autobusų. Tik retais atvejais, jie gali būti pigesni negu vietiniams skirtas transportas.

Open post

Maitinimo vietos

Norint keliauti pigiai labai daug variantų renkantis maitinimą nėra, lyginant su tuo atveju, kuomet jūs esate pasiruošę išlaidauti. Jeigu pinigų neskaičiuojate, jūsų lauks begalė restoranų, barų, kavinių, užkandinių ir t.t. Juose priklausomai nuo vietos, rasite daugiau ar mažiau ko tik širdis geidžia. Ypač turistinėse vietose ar didesniuose miestuose maisto pasirinkimo tikrai netrūksta. Tačiau, jei skaičiuojate, galite pasinaudoti tolesniais patarimais.

Jeigu esate pakankamai brangiose šalyse, tokiose kaip Čilė, Kosta Rika ar Belizas, geriausias variantas yra pirkti produktus turguje (vaisius, daržoves, duoną) ar prekybos centruose (makaronai, ryžiai ir t.t) ir gamintis maistą patiems. Dažniausiai hosteliai suteikę galimybę pasinaudoti virtuvėmis. Šiose šalyse sunku rasti pigių vietų pavalgyti. Visgi, jei neturite galimybės pasigaminti, klauskite vietinių apie pigias maitinimo vietas. Jie gali jums padėti jas surasti. Naudingos informacijos galite rasti: www.tripadviser.com, www.wikitravel.com tinklapiuose, „Lonely planet“ ar panašiuose kelionių giduose. Jeigu jus tenkina vegetariškas maistas, galite paprašyti gal jums duotų tik garnyrą (t.y. ryžiai, salotos, pupelės, kepti bananai ir pan.). Priklausomai nuo vietos, taip galėsite sutaupyti. Prašydami naudokite žodžius isp. vegetariano arba sin carne.

Vienos iš ekonomiškiausių vietų pavalgyti yra vietinių valgyklėlės, – vadinamos isp. comedor. Kai kuriose iš jų galima pavalgyti tik pusryčius ir pietus, tačiau kitose galima rasti ir vakarienę. Šiose valgyklėlėse rasite patiekalus už nedidelę kainą. Pietums taip pat galite paprašyti isp. meniu, kas reiškia, kad gausite patiekalų komplektą už mažesnę kainą. Jame turėtų būti sriuba, pagrindinis patiekalas, gėrimas ir gal netgi desertas. Šios valgyklėlės yra panašios į Lietuvoje esančias valgyklas, tačiau paprastai mažesnės ir nespindinčios švara. Tačiau jose, jeigu nekeliaujate brangiose šalyse, galėsite papietauti už 2 – 3 JAV dolerius.

Kitas labai ekonomiškas, tačiau gal ne visiems tinkamas, variantas yra maistas gaminamas turguose. Šių vietų higienos standartai neprimena Lietuvoje įprastų normų ir čia rizikuojate pradėti pažintį su keliautojo diarėja. Tačiau, jeigu jau keliaujate ilgesnį laiką šiame regione, didelės rizikos neturėtų kilti. Maitinimo vietos turguose ne tik jus pigiai pamaitins, bet tuo pačiu galėsite paragauti vietinių mėgstamo maisto bei pabendrauti su žmonėmis, kuriuos gal kiek nustebins jūsų buvimas tokiose vietose, nes turistai paprastai renkasi prabangesnes vietas.

Tokiose šalyse kaip Gvatemala, Meksikas ar Kolumbija, gatvėje gaminamas ir pardavinėjamas maistas yra tikrai neblogas ir gana pigus. Įvairūs isp. arepa, tostada, tortilla, tamale ir kitokie valgiai tikrai suvilios ne vieną praeivį savo kvapais. Vietiniai šias vietas mėgsta dėl nedidelės kainos, greitumo ir skanumo. Nepraeikite ir jūs. Sutaupysite savo pinigus ir galėsite paragauti vietinės virtuvės. Jeigu kiltų kokių abejonių dėl maisto saugumo, pabendraukite su vietiniais žmonėmis ar ilgiau čia gyvenančiais užsieniečiais. Taip pat pasinaudokite savo vidiniu jausmu, nusprendžiant ar rizika nebus per didelė. Mažiausiai rizikuojate valgydami gerai termiškai apdorotą maistą. Tad jeigu kažkas ištraukiama iš karšto puodo ar nuimama nuo grilio, problemų galimybė sumažėja.

Tiek gatvėse, tiek autobusų stotyse, tiek turistinėse vietose surasite daug prekeivių pardavinėjančių užkandėlių, kurias gali pagaminti ir prieš jūsų akis. Tai įvairūs  saldumynai, traškučiai ar daržovės, vaisių gabaliukai kuo nors paskaninti. Šis maistas alkio ilgam nenumalšins, bet kartais visai gali praversti.

Pamatysite ir kitų variantų, kur galėtumėte ekonomiškai užkąsti. Svarbiausia, pastebėkite vietas, kur mėgsta rinktis vietiniai žmonės. Jeigu jų nerandate, paklauskite vietinių žmonių. Šiose vietose tikrai turėtumėte rasti gerą kainos ir skonio santykį bei jose turėtų būti ir mažesnė rizika sveikatai, nes susargdinus savo klientus, dideliu populiarumu nepasižymėsi. Tačiau supraskite, kad pigiai maitinantis Lotynų Amerikoje dėl higienos standartų kontrolės trūkumo, rizikuojate savo sveikata. Šios rizikos lengviausiai išvengsite patys gamindami maistą ir naudodami saugų geriamą vandenį.

Open post

Ligos

Jos neturėtų sustabdyti jūsų kelionės ar kažkaip išgąsdinti. Visose egzotiškose šalyse rasite mums neįprastų pavojų. Tačiau tikrai verta pasiruošti tam, su kuo galite susidurti. O Lotynų Amerika tikrai turi kuo nustebinti. Čia neįmanomą pateikti visų galinčių jus užklupti negalavimų. Todėl pateiktos tik dažniausiai pasitaikančios ligos, kurių neturime Lietuvoje.

Žinoma, pats dažniausias negalavimas su kurio tenka susidurti keliaujantiems po Lotynų Amerika yra keliautojo diarėja. Šis negalavimas gali užklupti keliaujant po visas besivystančias šalis.

Kitos dažnos ligos siejamos su vabzdžiais. Kraujasiurbiai vabzdžiai (uodai, musės, blusos, utėlės, erkės ir kiti) jas perneša įkandimų metu. Tai tokios ligos, kaip maliarija, geltonoji karštinė, dengė, čikungunja, zikos virusas ir daugelis kitų. Jas dažniausiai perneša tropiniai uodai. Todėl visos šios ligos yra paplitusios tropiniuose regionuose. Kai kurios jų jau gana gerai žinomos, kitos tik dabar atsirandančios. Pavyzdžiui, Zikos virusas pasaulinės „šlovės“ sulaukė rašymo metu, kuomet įvyko didžiulis šios ligos protrūkis Lotynų Amerikoje privertęs sunerimti visą pasaulį.

Maliarija ir geltonoji karštinė (arba kitaip geltonasis drugys) jau gana gerai žinomos ligos. Geltonąjai karštinei yra sukurta saugi vakcina, kurios skiepas yra būtinas norint gauti leidimą įvažiuoti į dalį Lotynų Amerikos šalių. Nuo maliarijos skiepų kol kas nėra. Gydytojai gali jums pasiūlyti vartoti antimaliarinius vaistus vykstant į maliarijos infekcijos zoną.

Dengės karštligę sukeliantis virusas yra pernešamas Aedes genties tropinių uodų. Visa Lotynų Amerika patenka į dengės paplitimo zoną. Viruso inkubacijos periodas –  nuo 3 iki 14 dienų. Pati liga pasireiškia 3-5 dienas trunkančiu karščiavimu, galvos, sąnarių, raumenų skausmais, bėrimu, pykinimu ir vėmimu. 40-80% žmonių užkrėsti šiuo virusų nejaučia jokių simptomų, o kita dalis perserga lengva forma. Tačiau iki 5% suserga sunkia forma, kuri vadinama Dengės hemoraginė karštlige, kuri iššaukia karščiavimą, kraujavimą ir kitus nemalonius simptomus. Nuo 15 iki 40% šios ligos formų baigiasi mirtimis. Pirma Dengės vakcina buvo licencijuota 2015 m. pabaigoje.

Čikungunija sukeliančiam virusui kol kas nėra sukurtos vakcinos. Pirmą kartą liga užfiksuota tik 2013 m. Prancūzijos Gvianoje. Tačiau per kelis metus jau išplito daugelyje Pietų Amerikos šalių. Ligos inkubacijos periodas gali trukti nuo 3 iki 7 dienų. 10 – 15% ligos atvejų praeina be simptomų. Ligos eiga panaši kaip ir dengės atveju. Daugelis žmonių pasveiksta per keletą savaičių, tačiau mažai daliai gali išlikti sąnarių skausmai, kurie tęsiasi ir keletą metų. Kartais būna dar sunkesnių komplikacijų.

Pagrindinės rekomendacijos apsisaugoti nuo šių ligų yra stengtis išvengti uodų įkandimų. Rekomenduojama dėvėti apsaugančius rūbus, naudoti repelentus, būti daugiau aplinkoje, kuri kondicionuojama ir apsaugota nuo uodų, naudoti tinklelį nuo uodų virš lovos. Taip pat pasiskiepyti nuo geltonosios karštinės ar kitų ligų, kurių skiepai yra prieinami.

Kitos ligos, su kuriomis galite susidurti Lotynų Amerikoje yra hepatitas A, hepatitas B, cholera ir dar daugelis kitų. Platesnę informaciją apie jas rasite Užkrečiamų ligų ir AIDS centro keliautojui paruoštame leidinuke. Leidinuką rasite pasinaudoję sekančia nuoroda: http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/YPI%20ir%20keliautoju_31.pdf

Žemiau pateikti keli tinklapiai, kuriuose rasite daug naudingos informacijos apie skirtingų šalių problemas sveikatos srityje bei pasiūlymų, kaip išvengti galimos rizikos keliaujant. Puslapiuose pateikta naujausia ir aktualiausia informacija, įspėjimai, rekomendacijos, su kuriomis svarbu susipažinti prieš keliaujant į konkrečias šalis.

  • Oficialus Pasaulio sveikatos organizacijos tinklapis who.org
  • Oficialus JAV Ligų prevencijos ir kontrolės centro tinklapis www.cdc.gov
Open post

Lietuvos įvaizdis

Prisistačius Lotynų Amerikoje, kad esate iš Lietuvos, geriausiu atveju iš vietos žmonių sulauksite sumišusio žvilgsnio, nesuprantant kas čia per negirdėta šalis arba galvojant, kad bandote juokauti su jais tokią šalį išgalvodami. O blogiausiu atveju, būsite sutiktas pasipuikavimu dėl kelių rusiškų žodžių mokėjimo ar asociacija su Sovietų Sąjunga, klausimais apie Rusiją. Tik pavieniais atvejais išgirsite kažką malonaus. Norite pykite, norite ne, bet žinios apie Lietuvą ir jos įvaizdis Lotynų Amerikoje yra labai menkas. Ir turbūt, kol Lietuva neprasibraus į pasaulio futbolo čempionatą, jis toks ir liks. Taigi, pasisemkite kantrybės aiškinant tuos pačius mums elementarius dalykus apie gimtąją šalį. Žmonėms, kuriuos sutiksite, greičiausiai, būsite pirmas, o galbūt ir paskutinis gyvenime sutiktas lietuvis ir kokį įspūdį susidarys apie jus, tokį paliksite ir apie Lietuvą.

Open post

Laiko juostos

Keliaudami iš vienos Lotynų Amerikos šalies į kitą, arba net iš vieno tos pačios šalies miesto į kitą, susidursite su laiko juostų kaita. Ji neturėtų varginti, kaip paros ritmo sutrikimai atsiradę tarpkontinentinių skydžiu metu, nes pasikeitimas viena valanda ar puse į priekį ar atgal labai daug ko nepakeis. Tačiau svarbu tai žinoti derinant savo kelionės bilietų grafikus ir organizuojantis nuotolinius susitikimus su draugais, artimaisiais ar kolegomis, ypač jei darbuojatės kelionės metu. Žemiau esančioje lentelėje ir žemėlapyje pateikiamos laiko juostos esančios Lotynų Amerikoje. Kadangi Lietuvos laiko juosta yra UTC +2, norėdami gauti laiko skirtumą, tiesiog pridėkite du prie lentelėje esančių skaičių. Vasaros laiku (nuo kovo paskutinio sekmadienio iki spalio paskutinio sekmadienio) Lietuva pereina į UTC +3 zoną. Taigi, skaičiuodami laiko skirtumą, turėsite pridėti dar vieną valandą. Kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse, kaip ir Lietuvoje (tik gali būti skirtingomis dienomis), yra įvedamas vasaros laikas. Rašymo metu tai buvo daroma Brazilijos pietuose, Paragvajuje, didžiojoje dalyje Meksikos, Haityje, Kuboje. Neužmirškite to pasitikrinti prieš savo kelionę, nes situacija gali pasikeisti.

 

Laiko juostos Šalys ir teritorijos
UTC -3 Argentina, didžioji dalis rytų Brazilijos, Urugvajus, Surinamas, Prancūzijos Gviana
UTC -4 Čilė, Bolivija, Paragvajus, vakarų Brazilija, Gajana, Puerto Riko, Dominikos Respublika
UTC -4.5 Venesuela
UTC -5 Kuba, Haitis, Panama, Kolumbija, Ekvadoras, Peru, Akrės ir dalis Amazonės valstijos Brazilijoje
UTC -6 Kosta Rika, Nikaragva, Hondūras, Gvatemala, Belizas, didžioji dalis Meksikos
UTC -7 Chihuahua, Mazatlan, Culiacan, Hermosillo, La Paz regionai Meksikoje
UTC -8 Tijuana Meksikoje
Laiko juostos Lotynų Amerikos šalyse.
Open post

Kultūriniai skirtumai

Lotynų Amerikoje tikrai rasite labai daug dalykų, kurie skiriasi nuo įprasto gyvenimo Lietuvoje. Sunku juos visus apibendrintai išvardinti. Gal net ir neįmanoma. Tiesiog pasiruoškite būti nustebinti. Tokie dalykai, kaip visur viešai vaikus žindančios moterys, nesigėdijantys gatvėje besišlapinti vyrai, ar šiukšlių atsikratymas bet kur, ant iešmo keptos jūros kiaulytės (isp. cuy) ar gatvėje pardavinėjami džiovinti negimę lamų jaunikliai skirti raganavimo ritualams nėra labai dažni vaizdai Lietuvoje. Kaip ir maisto gaminimo bei valgymo kultūra gatvėje.

Religija, tikėjimas bei įvairūs prietarai Lotynų Amerikoje turi žymiai didesnę įtaką nei Lietuvoje. Tokiose šalyse kaip Nikaragva ar Gvatemala pamokslų išgirsite ir gatvėje ir autobuse, o užrašus apie meilę Dievui pamatysite ant dažno automobilio, autobuso ar namo. Taip pat pokalbiuose su vietiniais galite sulaukti klausimų apie jūsų tikėjimą, o galbūt net bandymo atvesti jus į tikrąjį ir teisingąjį kelią.

Pinigų prašinėjimas įvairiais būdais dažnas daugelyje šalių. Su tuo reiškiniu nuolatos  tenka susidurti viešajame transporte. Taip pat gatvėje galite sutikti mielus vaikus, kurių džiaugsmas jus pamačius pasireikš dolerio ar kokio ketsalio paprašymu. Daugiau tokio elgesio aptiksite Centrinės Amerikos ketvertuko šalyse.

Kitas svarbus skirtumas, tai požiūris į priešingą lytį ir kaip reikia su ja bendrauti. Lotyno vyro kredo yra būti isp. macho. Tai pasireiškia tam tikru požiūriu į moteris, kada pastoviai įvertinami jų turimi seksualiniai atributai, o bendravimas yra „sukamas“ link tam tikro tikslo. Tai priklausomai nuo nusiteikimo, gali būti ir laukiamas ir erzinantis dalykas. Taip pat egzistuoja nemažas skirtumas požiūryje į kontracepciją bei saugojimąsi nuo lytiškai plintančių lygų.

Keliaudami rasite dar daug kitų skirtumų, kurie jus šokiruos, nustebins, nudžiugins ir sukels įvairiausias emocijas. Bet nepaisant visų tų skirtumų, sutiksite daug labai gerų žmonių, kurie jums nusišypsos, norės su jumis paplepėti, jums pagelbėti. Taigi, kad ir kaip jus nustebintų pasaulis, būkite atviri jam.

Open post

Kortelės nukopijavimas

Tai dažnas vagystės būdas, ypač dalyje Lotynų Amerikos šalių, kaip pavyzdžiui Venesuela, Hondūras, Gvatemala, kuriose prasta saugumo ir ekonominė situacija. Kortelė gali būti nukopijuojama (ang. bank card skimming) jūms naudojantis bankomatu ar apsiperkant parduotuvėje. Nurašę jūsų kortelės duomenis, vagišiai pagamina banko kortelės dvynę, su kurią, turint PIN kodą, galima lygiai taip pat kaip su jūsų tikrąja kortele gryninti pinigus iš jūsų sąskaitos. Banko kortelės nukopijavimas vyksta prie bankomatų vagišių pritvirtintais papildomais prietaisais ar nesąžiningų prekeivių naudojamais prietaisais. Tuo tarpu jūsų PIN kodą nužiūri asmuo stovintis šalia kai apsiperkate arba prie bankomato pritvirtinta kamera užfiksuoja suvedamus skaičius arba tą padaro ant bankomato klavišų uždėtas papildomas įrenginys. Viskas gali būti padaryta labai meistriškai, kad pastebėti kažką neįprasto vykstant gali tik įgudusi akis. Labiausiai tikėtina, kad jūs suprasite kas įvyko tik matydami, kad kažkas jus apvaginėja peržiūrėdamas banko išrašus.

Kažkokios panacėjos, kuri galėtų užtikrinti apsisaugojimą nuo tokio vagystės būdo nėra. Todėl labai svarbu, kad jūsų bankas būtų numatęs jums lėšų kompensavimą tokiais atvejais. O jeigu kompensavimo nėra, tokios vagystės tikimybę galite sumažinti jeigu naudositės bankomatais, kurie bus pastatų (tokių kaip bankai, vaistinės, prekybos centrai) viduje, kuriuose yra apsauga bei vaizdo kameros. Lauke esantys, mažai apšviesti, be stebėjimo kamerų bankomatai yra idealūs tokioms vagystėms. Taip pat svarbu, kad apsiperkant ar išsiimant iš bankomatų pinigus, pašaliniai asmenys nematytų jūsų įvedamo PIN kodo. Galiausiai, svarbu dažnai pasitikrinti savo kortelės sąskaitą, kad įvykus vagystei galėtumėte anksčiau informuoti savo banką ir sumažinti galimus nuostolius.

Scroll to top