Be abejonės – ispanų kalba dominuoja visoje Lotynų Amerikoje. Jos mokėjimas labai palengvina savarankišką kelionę ir bendravimą su vietos žmonėmis. Skaičiuojama, kad beveik 60% Lotynų Amerikos gyventojų gimtoji kalba yra ispanų, o 34% – portugalų, kuria kalbama tik Brazilijoje – didžiausioje Lotynų Amerikos šalyje. Tačiau daugiau ar mažiau, brazilai supranta ir ispanų kalbą, kadangi panašumų tarp šių kalbų labai daug. Likusių 6% Lotynų Amerikos gyventojų, gimtosios kalbos yra labai įvairios. Nuo europietiškų ar Amerikos čiabuvių, iki kreolų kalbų, kurios atsirado visai neseniai, susimaišius skirtingų kontinentų ir kultūrų žmonėms.
Anglų kalba iki šiol yra oficiali buvusiose Didžiosios Britanijos kolonijose. T.y. Belize ir Gajanoje. Ja taip pat kalbama didelėje dalyje Karibų jūros pakrantės ir Farerų salose. Olandų kalba laikoma oficialia Suriname. Prancūziškai kalbant išgirsite Prancūzijos Gvianoje.
Didelėje dalyje Lotynų Amerikos šalių yra išlikusios Amerikos čiabuvių bendruomenės ir jų senosios kalbos. Dalyje šalių jos yra pripažintos kaip oficialios šalies kalbos, kai kuriose kaip oficialios regionų kalbos, o kitose neturi jokio statuso. Tačiau populiacijos dalis, kuri vis dar kalba vietine čiabuvių kalba, yra labai nedidelė. Vienintelė išimtis yra Paragvajus, kuriame ne tik kad gvaranių (isp. Idioma guaraní) kalba šalia ispanų turi oficialios kalbos statusą, bet ir apie 94% gyventojų ja kalba. Šios šalies gyventojai yra dvikalbiai. Gvaranių kalba naudojama taip pat Argentinos šiaurėje, Bolivijos pietryčiuose, Brazilijos pietvakariuose. Argentinos šiaurės Korienteso (isp. Provincia de Corrientes) ir Misioneso (isp. Provincia de Misiones) provincijose ši kalba taip pat turi oficialios regiono kalbos statusą. Iš viso gvaranių kalba šneka apie 6-7 milijonai žmonių. Iš vietinių kalbų Lotynų Amerikoje populiaresnė už ją tik kečujų kalba (isp. Quechua arba Quichua), kuria kalba apie 10 milijonų žmonių. Tai Inkų imperijos kalba. Andų kalnuose įsikūrusi valstybė buvo labiausiai išsivysčiusi Pietų Amerikos dalis prieš atvykstant Europos kolonizatoriams. Iki šiol jos kalba naudojama Peru, Ekvadore, Bolivijoje, Kolumbijoje, šiaurinėje Čilės ir Argentinos dalyje.
Bolivijoje, Peru pietrytinėje ir Čilės šiaurinėje dalyje taip pat šnekama Aimarų (isp. Idioma aimara) kalba, kuri Bolivijoje ir Peru turi oficialios šalies kalbos statusą. Manoma, kad šia kalba naudoja apie 2,8 milijonus to regiono gyventojų.
Kolumbijoje visos čiabuvių kalbos turi oficialios kalbos statusą, tačiau jomis, kaip gimtosiomis, kalba mažiau nei 1% šalies gyventojų. Meksikoje yra didžiausia vietinių kalbų įvairovė. Čia jų yra net 62. Nahuatlių kalba (arba kitaip – actekų kalba) viena iš populiariausių. Ji kartu su ispanų turi oficialios Meksikos kalbos statusą. Ja kalbančių žmonių skaičius yra apie 2 milijonus. Skaičiuojama, kad įvairiomis majų kalbomis kalba apie 6 milijonai žmonių. Šių kalbų paplitimo arealas yra Meksikos Jukatano pusiasalis, Gvatemala ir Belizas.

Šiame puslapyje išvardintos tik pačios populiariausios vietos indėnų kalbos. Jų yra labai didelė įvairovė. Tos, kurios labiausiai paplitusios, yra kilusios iš prieškolumbiniu laikotarpiu gyvenusių imperijų. Tokių kaip Inkų, Majų, Actekų. Daugelis čiabuvių kalbų nyksta, ypač mažosios yra ant visiško išnykimo slenksčio. O dar daugiau kalbų, kurios buvo prieš europiečiams atvykstant į žemyną, jau išnyko.
Tiesa, susiformavo ir naujos kalbos. Vienos iš jų – vadinamosios pidžinų ir iš jų išsivysčiusios kreolų kalbos, kurios atsirado ten, kur skirtingos bendruomenės gyveno kartu ir neturėjo bendros kalbos. Tai nutiko europiečiams kolonizuojant Lotynų Ameriką. Kolonizatorių dėka šalia vietos indėnų, atsirado vergų iš Afrikos, europiečių ir kitos bendruomenės su savo kultūromis ir kalbomis. Tos bendruomenės tarpusavyje besimaišydamos naudojo žodžius vartojamus savo kalboje ir paprastas gramatines struktūras. Iš šios sintezės gimė naujos kalbos. Karibų regione jų sutiksite gana nemažai.
Keliaujant po Lotynų Ameriką, svarbiausia yra mokėti ispanų kalbą (arba portugalų, jei planuojate keliauti tik Brazilijoje). Bet neužmirškite, kad tai nėra vienintelės šio kontinento kalbos. Greičiausiai jūsų sutikti vietos žmonės puikiai supras ispanų kalbą, bet jeigu jus išmoksite bent kelis žodžius (kaip labas, ačiū, kaip sekas) čiabuvių kalba, jūs tikrai sulauksite šiltesnio sutikimo ir šypsenos. Juk ir patys mes, tarsi labiau vertiname atvykusius turistus, jeigu jie bent minimaliai parodo pagarbą mūsų kultūrai, išmokdami bent keletą lietuviškų žodžių. Ir visai nesvarbu, kad mes galime be sunkumų bendrauti anglų ar rusų kalbomis.