Open post

Jet-lag

Jeigu dar nesusipažinote su šiuo reiškiniu iki šiol, tai savo kelionės į Ameriką metu tikrai turėtumėte jį patirti. Nebent keliavimui pasirinksite ne lėktuvą. Jet-lag (lietuviškai galėtų skambėti kaip „reaktyvinis vėlavimas“) – tai organizmo paros ritmo sutrikimas perskridus keletą laiko juostų. O jų gali tekti kirsti nuo 4 iki 10, priklausomai kur pasirinksite pradėti savo kelionę. Po kelionės jūs jausitės nuvargę, bus sunku laiku užmigti, išmiegoti visą naktį, sukoncentruoti dėmesį.

Šis negalavimas užtrunka šiek tiek laiko. Atskridus į Lotynų Ameriką, jums turėtų adaptavimuisi užtekti dvigubai mažiau dienų negu kirtote laiko juostų. O jau grįžtant į Europą, greičiausiai teks adaptuotis du kart ilgiau. T.y. tiek dienų, kiek kirtote juostų. Adaptavimasis lengviau vyksta keliaujant iš rytų į vakarus, kai gaunate papildomų valandų, negu vykstant iš vakarų į rytus, kada jų netenkate. Nesunku tai suprasti prisiminus, kaip rudenį pereinant iš vasaros laiko į žiemos persukame valandą atgal, jokių nepatogumų dažniausiai nepatiriame, bet kai pavasarį grąžindami vasaros laiką persukame valandą į priekį, jų atsiranda žymiai daugiau.

Planuodami kelionę neužmirškite apie šį negalavimą ir skirkite papildomo laiko adaptuotis nuvykus. Nesuplanuokite per daug intensyvios dienotvarkės kelionės pradžioje, kad galėtumėte pailsėti ir greičiau priprasti prie laiko pokyčių. Tikrai nėra verta save nuvarginti. Neišsimiegojus ir jaučiant galvos skausmą nebus smagu bėgioti po vietos įžymybes. Jus viskas tiesiog labiau erzins nei džiugins.

Open post

Išmanusis telefonas

Neturėti išmaniojo telefono šiandiena yra tas pats, kas gyventi praeitame tūkstantmetyje. Jeigu jūs jau pensijoje, tai galbūt ir atleidžiama. Kitu atveju sunku paaiškinti pasauliui, kokiu būdu sugebėjote „užsikonservuoti praeityje“. Taip pat galime išmanųjį telefoną palyginti su batais. Tiek be batų, tiek be telefono šiandien iš namų retai kas beišeina. Teoriškai įmanoma, bet ar prisimenate kada ilgiau nei kelioms valandoms buvote be savo telefono?

Taigi, kaip ir be batų, taip ir be išmaniojo telefono, šiandien keliauti būtų nepalyginamai sunkiau. Žinoma, pasas ir banko kortelės yra svarbiausi daiktai, kurios privalu turėti kelionėje, bet šalia jų tikriausiai yra išmanaus telefonas. Pirmiausia todėl, kad viename daikte jūs turėsite krūvą kitų daiktų. Išmanusis telefonas jums tarnaus kaip fotoaparatas, kompiuteris (el. paštui, skypui, facebookui ir kt.), žemėlapis, kompasas, laikrodis bei žadintuvas, žodynas, užrašinė, žibintuvėlis, veidrodis ir t.t. Turėdami jį galėsite tiek rasti nakvynės vietas internete, tiek jas rezervuoti, kaip ir kelionės bilietus. Ir dar daugelį kitų dalykų galėsite atlinkti turėdami su savim šį daiktą.

Greičiausiai jūs jį jau turite ir puikiai suprantate išmaniojo telefono naudą. Kelionės metu svarbu tik tai, kad jis jums neišsikrautų tada kuomet labiausiai jo prireiks. Todėl pasirūpinkite atsargine baterija arba atsarginiu pakrovikliu. Geriau rinktis tokį išmanųjį telefoną, kuris yra atsparus drėgmei ir dulkėms, nes kelionės metu šios sąlygos neapsaugotą telefoną gali sugadinti.

Keliaujant Lotynų Amerikoje nebūtina turėti vietinių SIM kortelių, nebent ilgiau planuojate užsilikti kurioje iš šalių. Daugeliu atveju užteks to, kad jūsų telefone veiks bevielis ryšys ir bus įdiegta nemokama Whatsapp programėlė. Ji leis suradus bevielę interneto prieigą tiek rašyti žinutes, tiek skambinti draugams ar artimiesiems. Ši programėlė ypač populiari Lotynų Amerikoje. Jei norėsite skambinti į paprastą – laidinį telefoną arba į mobilų telefoną nesinaudodami  Whatsapp, (tai aktualu ir tuomet jei skambinate į kitą kontinentą), galima pasinaudoti skype arba VoIP programėlėmis. Jums gali tekti sumokėti už skambučius, žinutes, tačiau jie kainuos nepalyginamai pigiau negu tai darytumėte naudodamiesi vietinio telefono kortele.

Open post

Ispanų kalba

Sunku perdėti akcentuojant, kaip naudinga turėti ispanų kalbos įgūdžius savarankiškai keliaujant Lotynų Amerikoje. Išskyrus kelias šalis, tokias kaip Brazilija, Prancūzų Gviana, Gajana, Surinamas, Belizas, visos likusios šalys kalba ispaniškai. Netgi tose šalyse, kuriose oficiali kalba nėra ispanų, jūs nesunkiai surasite, kas suprastų ispaniškai. Daugelis keliautojų norėdami pramokti šią kalbą lanko kursus savo šalyse, arba skiria laiko kalbos kursams tik pradėjus savo kelionę. Žinoma, ispanų galima savarankiškai pramokti ir keliaujant. Kasdien ją girdint turbūt sunku to būtų ir išvengti keliaujant ilgesnį laiką Lotynų Amerikoje. Tačiau šiuo atveju prarasite dalį galimybių (bendravimo su vietos žmonėmis, ieškodami pigesnių nakvynės ar maitinimo vietų, ir kt.) savo kelionės pradžioje, bei daugiau laiko jausitės pasimetęs/tusi. Anglų, arba improvizuotų gestų kalba, padės vienaip ar kitaip išsisukti iš daugelio situacijų, tačiau turint ispanų kalbos gebėjimus, jums atsivers daugiau galimybių. Daugelyje Lotynų Amerikos šalių vietinių gyventojų užsienio kalbų žinios yra labai menkos. Kaimiškose ir mažiau turistinėse vietose tokios žinios praktiškai neegzistuoja.

Geras būdas nemokamai įgyti praktinių ispanų kalbos įgūdžių – tai susirasti savanoriavimo vietą, kurioje žmonės kalbėtų tik ispanu kalba. Įšokę į vandenį neturėsite kur pasidėti, tik išmokti plaukti. Pradžioje gali būti sunkių akimirkų, bet vėliau ar anksčiau ateina lūžis, kai pradedate bendrauti ir suprasti šią kalbą. Aišku, tą lūžį pasiekti reikia, kažkiek susipažinti su kalbos gramatika bei išmokti jos žodžių.

Ispanų kalba tikrai dėkinga besimokantiems dėl to, kad joje rašoma tai, kas yra sakoma ir dėl savo gramatikos ir žodyno panašumų į anglų, prancūzų, italų, portugalų kalbas. Taigi, jei jūs kalbate, bet viena iš minėtų kalbų, išmokti ispanų kalba bus lengviau. Bet visgi, neturėtumėte užmiršti, kad tai ilgas ir sunkus darbas, kuriam reiks skirti nemažai pastangų ir jūsų laiko.

Tiesa, nenustebkite, jei jums paklausus pačių ispanų, kokia kalba jie kalba, atsakyme išgirsite ne ispanų (isp. español) , o kastilų (isp. castellano). Taip yra todėl, kadangi šiuolaikinė ispanų kalba yra kilusi iš Kastilijos regiono ir šis terminas yra senesnis negu ispanų kalba.

Open post

Interneto ryšys

Internetas, vienokia ar kitokia forma, yra prieinamas praktiškai visose turistų laikomose Lotynų Amerikos vietose. Jo greičiai labai kinta priklausomai nuo šalies, vietovės, konkretaus pastato ir dienos laiko. Kaip taisyklė, kuo toliau nuo didesnių miestų, kuo labiau kalnuose, salose ar džiunglėse yra tą vieta, kurioje esate ar į kurią ruošiatės vykti, tuo prastesnis bus ryšys. Daugiau nei 4/5 visų apnakvydinimo vietų turi nemokamą bevielį prisijungimą prie interneto (WiFi). Nemokamo bevielio interneto prisijungimo taip pat galima tikėtis dalyje kempingų, autobusų stotyse (pvz., Kolumbijoje), miestų ir miestelių centrinėse aikštėse (pvz., Nikaragvoje), maitinimo vietose, autobusuose, taksi, keltuose ir oro uostuose.

Mobilus internetas naudojant 3G/4G ryšį su vienokiais ar kitokiais apribojimais irgi prieinamas praktiškai visose šalyse. Kaina tokio interneto paprastai yra didesnė, nei Lietuvoje, kartais net labai žymiai. Tačiau, daugeliu atvejų, galima puikiai išsiversti tik su nemokamomis bevielio prisijungimo vietomis.

Open post

Identitetas

Europoje mes esame įpratę, kad kiekviena valstybė turi savo gilią istoriją, papročius, kalbą. Dėl jų mes save priskiriame vienai ar kitai tautai. Tačiau Lotynų Amerikoje visa tai buvo sujaukta atsibasčiusių Europos kolonizatorių. Jie ne tik pavergė bei išnaikino (ginklu ir atvežtomis ligomis) ištisus tūkstantmečius čia gyvavusias tauteles, bet ir atvežė žmones iš įvairiausių pasaulio kampelių, įvairiausių tautybių, kartu su jų papročiais. Todėl šiandiena Lotynų Amerika yra tarsi trintas įvairių vaisių kokteilis, kurio sudėtyje rasime visą pasaulį. Tačiau pagrindiniai ingredientai yra Amerikos čiabuviai (inkai, majai ir kt.), Europos kolonizatoriai (ypač ispanai, portugalai) bei iš Afrikos atvežti vergai.

Kadangi šis kokteilis, iš pirmo žvilgsnio, daugiau ar mažiau panašus per visą Lotynų Ameriką, atkeliavus iš Lietuvos, sunku suprasti, kodėl yra tokia šalių gausybė ir kodėl tvyro tiek įvairių antipatijų tarp šalių. Tai galima suprasti tik gerai įsigilinus į šalių istoriją, politines batalijas, rasinę sudėtį bei įvairias užsilikusias istorines nuoskaudas.

Vienaip ar kitaip, kiekviena šalis ir tose šalyse esančios bendruomenės, kurios irgi turi savo identitetus yra unikalios. Visus vienija, tai kad jie yra Amerikos gyventojai. T.y. amerikiečiai. Taip, jūs teisingai supratote, amerikiečiai gyvena ne tik JAV, o visame Amerikos žemyne. Todėl neleisite nusavinti šio identiteto tik mažai daliai to kontinento gyventojų.

Kitas vienijantis dalykas yra savaip adaptuota ispanų arba portugalų kultūra, kalba ir katalikų religija, kas apibrėžia bendrą lotyno identiteto sampratą. Visa tai sustiprina labai panaši istorija, kurią šalis perėjo nuo kolonizavimo pradžios. Tas vienodumas Lotynų Amerikoje leidžia lengvai sklisti įvairiems kultūros, virtuvės, socialinio elgesio bei kitiems elementams.

Žinoma, žmonės nebūtų patenkinti savimi, jeigu kažkaip nesugebėtų atsiskirti nuo kitų žmonių. Lotynų Amerikoje tam pasitarnauja rasinių savybių įvairovė, skirtingi kalbos akcentai, net ir palaikoma futbolo komanda. Tik nemanykite, kad čia kokie juokai. Lotynų Amerikoje palaikyti kitą futbolo komandą nei jūsų tėvų, yra beveik tas pats, o gal dar blogiau, nei turėti skirtingą religiją.

Kaip ten bebūtų, keliaudami nesitikėkite rasti tų pačių dalykų kaip Europoje, o radę juos kitokius, nesistenkite jų vertinti per mūsų kultūrinę patirtį. Stebėdamiesi kitų „nenormalumu“, mes tiesiog užmirštame pagalvoti, kad kažkas normalu gali būti tik tam tikram laike, tam tikroje aplinkoje. Šiuo atveju, jūs Lotynų Amerikoje su savo įpročiais ir europietiška galvosena būsite „nenormalus.“ Kelionė – tai jūsų galimybė iš šalies įsigilinti ir į savo įsitikinimus bei pasaulio suvokimą.

Open post

Hostelis

Jaunimo ir taupių keliautojų nakvynės ir susibūrimo vieta. Dažniausiai šias nakvynės vietas renkasi keliautojai, kurie yra atviri bendravimui su prašaliečiais, todėl čia nesunkiai rasite su kuo pabendrauti, o gal ir ką kartu nuveikti. Keliaujant vienam, tai ypatingai puiki vieta. Daugelis hostelių siūlo lovas bendruose kambariuose (isp. compartido). Dažnai lovos būna išdėstytos dviem (ar daugiau) aukštais. Taigi, vienam/ai lovoje gali netekti miegoti. Hosteliai taip pat paprastai suteikia galimybę nemokamai naudotis bevieliu interneto ryšiu, kuris trumpinamas kaip WiFi, dušu, virtuve, užrakinamomis spintelėmis, bendru kambariu (kuriame gali būti TV, DVD, žaidimai), apsikeisti knygomis. Priklausomai nuo hostelio į kainą taip pat gali būti įskaičiuota ir kas nors panašaus į pusryčius. Oro kondicionierius ar ventiliatorius gali būti labai svarbūs, ypač ten, kur be jų sunku ištverti tvyrantį tvankumą. Pasitaiko hostelių, kuriuose galima nemokamai naudotis baseinu, terasomis, dviračiais ir t.t. Kai kuriuose hosteliuose organizuojama bendra veikla hostelio svečiams: vakarienės, vakarėliai, žaidimai ir  dienos kelionės. Vienuose hosteliuose rasite jau paruoštą užsiėmimų programą, o kituose smagūs sumanymai tiesiog kyla ekspromtu.

Suplanuotą programą paprastai turi vadinamieji ang. „party“ hosteliai, kuriuose susirinkęs jaunimėlis nenusiteikęs ramiam miegui. Šiuose hosteliuose, jeigu nenorite jaustis balta varna ar baltas kranklys, pasiruoškite išleisti daugiau pramogoms, alkoholiui ir svarbiausia bendrauti. „Party“ hostelius nuo paprastų atskirsite juos pamatę. Kuo daugiau jame buvusių ar esančių žmonių kalba apie įvykusius, vykstančius ar įvyksiančius „party“, tuo labiau tikėtina, kad patekote į „party“ hostelį. Jame taip pat greičiausiai rasite vakare veikiantį barą.

Labai priklauso nuo jūsų asmenybės ir dienos būsenos, kokio tipo hostelis jums labiau tiktų. Geras variantas yra prieš atvykstant pasižymėti išmaniojo telefono žemėlapyje keletą vietų esančių šalia, o atvykus tiesiog apžiūrėti ir pasirinkti, kurioje jaučiatės geriausiai. Taip pat iš anksto nerezervavus hostelio galima pasiderėti. Ne piko sezono metu, ir ypač jei esate ne vienas bei planuojate apsistoti daugiau nei vienai nakčiai, šeimininkai yra labiau linkę išlaikyti klientus nei didesnes kainas.

Sutaupyti mokant už hostelius jums taip pat gali padėti HOLA kortelė (www.holahostels.com), kurią turėdami jūs gausite 10% nuolaidą šiam tinklui priklausančiuose hosteliuose. HOLA yra hostelių tinklas Lotynų Amerikoje, kuris medžiagos tinklapui rašymo metu taip pat plėtėsi ir į Europą. Šis tinklas yra orientuotas į atsakingą keliavimą bei turizmo žalos mažinimą. Norėdami gauti HOLA kortelę tiesiog užeikite į šiam tinklui priklausantį hostelį, pasiimkite nemokamą kortelę, užpildykite informaciją kortelėje ir HOLA tinklapyje, gaukite iš tinklapio registracijos numerį, užrašykite jį į savo kortelę ir naudokitės nuolaidomis HOLA tinklui priklausiančiuose hosteliuose. Jų Lotynų Amerikoje rasite tikrai nemažai.

Kai kuriose šalyse, kaip Bolivija, Peru ar Ekvadoras, hosteliais kartais vadinami ekonomiški viešbučiai. Kad neapsigautumėte, paklauskite, ar nakvynės vieta turi bendrabučio tipo kambarių (isp. habitaciones compartidas).

Hostelius lengva įsivaizduoti tiems, kurie studijų metais yra gyvenę bendrabutyje. Visokie knarkaliai, pirdaliai, smirdančių kojinių kolekcionieriai, maišiukų brazdukai, dichlofoso (t.y. purškalų) gerbėjai, kūniškų geidulių tenkintojai, priklausomai nuo jūsų požiūrio, gali apkartinti arba pridėti daugiau spalvų jūsų kelionei. Visgi, jų pasitaiko labai retai. Dažniausiai sutiksite daug tokių pat keliautojų kaip jūs, iš kurių ne tik galėsite gauti daug jūsų kelionei naudingos informacijos, bet ir susirasti naujų draugų. Jeigu prisibijote spalvingesnių akimirkų, hosteliuose rasite ir atskirų kambarių, kuriuose naktį galėsite tikėtis daugiau ramybės. Jeigu visgi pasirinkote bendrus kambarius ir esate vienas iš tų jautriųjų, pasirūpinkite ausų kamštukais.

Open post

Gringo kelias

Jeigu paimsite Lotynų Amerikos labiausiai turistų lankomas vietas ir sujungsite jas apžvelgdami patogiausius kelius, gausite gringo kelią (ang. gringo trail). Tai kelias, kuriame rasite pilna turistų ir turistams skirtų nakvynės vietų, kelionės transporto (žr. Autobusai, Traukiniai, Taksi, Maršrutiniai autobusai). Tai kelias, kuriame sukoncentruoti įspūdingiausi dalykai, kuriuos galima pamatyti ir patirti. Tačiau, tai taip pat kelias, kuriame pamatydami įspūdingus dalykus, daugelis turistų visiškai atsiriboja nuo tikrosios vietinės kultūros ir žmonių. Vietiniai žmonės lieka už viešbučio tvorų sienų, autobusų langų, turistams skirtų restoranų durų. Šiame kelyje jūs busite sutinkamas kaip turtingų šalių turistas, kurį slegia nuo pinigų išsipūtusios kišenės. Taigi, nenustebkite, kai vietos žmonės pasisiūlys jums daug būdų kaip jas palengvinti.

Nukrypę nuo gringo kelio, jūs busite daug dažniau sutikti su tikra šypsena ir smalsumu. Pasiūlymas iš šalies labiau tikėtina, kad bus pateiktas iš noro bendrauti ir pažinti jus, o ne iš galimybės uždirbti iš jūsų. Tačiau, žinoma, nukrypus nuo šio kelio, sunkiai rasite vakaruose įprastus patogumus ir negalėsite apsitverti ta nematoma asmeninės erdvės siena, kurią taip pripratę esame turėti gyvendami Europoje.

Pažymėta gringo kelią rasite atsivertę „Lonely Planet“ gidą. Toje skiltyje kur pasiūlyti optimaliausi turistiniai maršrutai, rasite tuos kelius, kuriais keliaudami pasijausite kaip tikri gringai keliaudami gringų keliu. Tai tikrai nėra kažkas blogo. Tik žinokite, kad ten kur mažiau įspūdingų dalykų, rasite daugiau kitų dalykų, kaip nuoširdumas ir draugiškumas.

Open post

Gringas

Isp. gringo – techniškai tai yra JAV amerikiečiai, bet praktiškai tai esate jūs. Europietiško žmonės Lotynų Amerikoje vietinių yra identifikuojami kaip gringai. Nesvarbu jums tai patinka ar nepatinka, bet vien dėl išvaizdos būsite sulyginami su JAV amerikiečiais ir kuo arčiau JAV, tuo labiau. Žinoma, pradėjus bendrauti su žmonėmis artimiau, jų požiūris į jus pasikeis, bet kol dar jūsų nepažysta, galite sulaukti klausimų apie gyvenimą JAV ar kokių nusiskundimų dėl JAV politikos ar likti nesuprasti, kai piktinsitės jų siūlomomis išpūstomis kainomis. Tai pat, tai jausis turistinėse vietose, kuriose būsite lyginami su turtingais turistais, kuriems viskas Lotynų Amerikoje yra žymiai pigiau nei namuose.

Pats žodis nuo senų laikų naudojamas ispanų, ir skirtas apibūdinti užsienietį, kuris ispaniškai kalba su akcentu. Etimologai sieja šį žodį su žodžiu graikas ir spėjama, kad šis žodis pirmiausia buvo naudojamas apibūdinant užsieniečius iš rytų Viduržemio jūros regiono. Tačiau Lotynų Amerikos šalyse iš vietos žmonių išgirsite kitą versiją. Pagal ją, gringo apibūdinimas kildinamas iš laikmečio, kada JAV užpuolė Meksiką. JAV kareiviai vilkėjo žalią aprangą. Dėl to žmonės šaukė ant jų: „Žali, grįžkite namo!” (ang. Green, go home). Panašių versijų yra keletas.

Open post

Geriamas vanduo

Kas yra pripratęs prie Europos tvarkos ir sąlygų, tam net sunku pagalvoti, kad geriamas vanduo gali būti labai rimta problema keliautojui. Vienose Lotynų Amerikos šalyse su tuo daugiau, kitose mažiau problemų, bet prarasti budrumo tikrai niekur neturėtumėte. Vienas iš pirmųjų dalykų atvykus į naują vietą yra pasiklausti, ar galima gerti čiaupo vandenį ir jeigu atsakymas yra ne, reikėtų išsiaiškinti, kur galima gauti geriamo vandens. Aišku, visuomet jo rasite parduotuvėse, bet gal nakvynės vietos šeimininkai gali jums pasiūlyti kokių nemokamų variantų. Pavyzdžiu, gal jie turi filtruoto vandens.

Lotynų Amerikos šalyse vanduo buteliuose yra sąlyginai brangus. Pigesnis variantas – geriamas vanduo plastikiniuose maišeliuose, kuriuos taip pat rasite parduotuvėse ar pas gatvės prekeivius. Tiesiog nukąskite maišiuko galą ir džiaukitės vandens srove burnoje. Nusipirkus didelius vandens maišus (apie 5 litrų talpos) prireiks kiek išradingumo, bet toks pasirinkimas padės sutaupyti.

Vietose, kur vietiniai žmonės nerekomenduoja gerti čiaupo vandenio, gėrimui, net ir dantų valymui, taip pat geriau būtų naudoti nusipirktą ar kažkaip sterilizuotą geriamą vandenį. Šiuo atveju taupumas gali pavirsti labai nemaloniomis pasekmėmis. Sekinantis keletą dienų ar net savaičių trunkantis viduriavimas, vėmimas ir karščiavimas – vienas iš dažniausių keliautojui pasitaikančių negalavimų, kuris dažniausiai būna sukeliamas netinkamai apdoroto ir toksinėmis bakterijomis užkėsto maisto arba vandens.

Kartais net vietiniams tinkamas čiaupo vanduo, sukelia rimtus negalavimus turistams, kurie neturi atsparumo bakterijoms, su kuriomis vietiniais jau susigyvenę. Todėl, priklausomai nuo vietos ir šalies, vienokia ar kitokia rizika vis tiek išlieka naudojant čiaupo vandenį. Žinoma, jį visuomet galima kažkaip dezinfekuoti ir tą riziką sumažinti iki nulio. Paprasčiausias būdas yra vandens užvirinimas. Taip pat galima rasti nusipirkti įvairių keliautojams skirtų prietaisų. Vieni jų naudoją ultravioletinę šviesą (pvz., Steripen) sunaikinti bakterijas, pirmuonis ir virusus, kurie gali sukelti žarnyno uždegimus. Kiti leidžia vandenį išfiltruoti nuo visų nešvarumų ir patogenų, panaudojant sintetines kasetes arba keramikinius filtrus arba abu kartu. Keramikiniai filtrai tarnauja ilgai ir ant jų susikaupusius nešvarumus galima pašalinti su paprasta kempinėle, tačiau vandenį filtruoja lėtai. O sintetiniai filtrai greitai filtruoja vandenį, tačiau gretai ir užsikemša. Todėl jums reikės dažnai keisti kasetes. Ultravioletinę šviesą naudojantys vandens dezinfekavimo prietaisai greitai išvalo vandenį (iki 1 min.), tačiau vanduo turi būti pakankamai švarus. Drumstame, pilname organinių liekanų, vandenyje, tokie prietaisai mažai efektyvūs. Be to, sterilizavus tokį vandenį, bet nepašalinus nešvarumų, kažin ar bus daug norinčių jį gerti. Ta pati problema galioja ir vandens dezinfekavimui su cheminėmis tabletėmis. Jos gali naudoti jodo, chloro arba sidabro cheminius junginius vandens dezinfekavimui. Šios tabletės yra mažiausias ir lengviausiais vandens dezinfekavimo būdas, bet palyginus su ultravioletinę šviesą naudojančiais prietaisais veikia lėtai (būtina 30 min. palikti, kad suveiktų cheminės medžiagos), gali suteikti vandeniui nemalonų skonį ir dezinfekavimui naudojamos cheminės medžiagos, ypač ilgai jas vartojant, gali pakenkti jūsų organizmui.

Kuris variantas tinka labiau, jums spręsti, tačiau investicijos į tai jums kelionėje tikrai turėtų atsipirkti, ne vien tik sutaupant pinigus vandens pirkimui, bet ir išvengiant problemų susijusių su sveikata.

Open post

Gatvių išdėstymas

Beveik visi Lotynų Amerikos miestai susikūrė po Kolumbo atvykimo, todėl jie turi bendrų bruožų, kadangi buvo projektuojami panašiu laiku kelių kolonizuojančių šalių. Jeigu nėra akivaizdžių fizinių apribojimų (kaip kalnai, vandenys) miestai buvo suplanuoti kaip matematikai skirtas sąsiuvinio lapas. Kvadratas labai giliai įsišaknijęs lotynų amerikiečių erdvių suvokime. Paklausę apie kokį objektą, gausite informaciją kiek kvadratų reikia (isp. quadros) eiti kuria kryptimi, kiek kvadratų reikia eiti pasukus į kairę ar dešinę. Tiems žmonėms, kurie nelabai prisimena gatvių pavadinimus ar sunkiai orientuojasi pagal subtilius vietos apibūdinimus, toks kelio nubraižymas gali būti lengviau suprantamas ir geriau įsimenamas.

Kitas puikus išradimas gatvių vardų užmaršuoliams yra tai, kad tarpe Meksikos ir Ekvadoro esančiose šalyse praktiškai nenaudojami gatvių pavadinimai. Tiesiog kiekviena gatvė (kuri pavadinta isp. calle, avenida, ruta, carrera) turi savo numerį. Priklausomai nuo šalies, paraleliai einančios gatvės gali turėti lyginius skaičius, o jas kertančios nelyginius. Arba einančios paraleliai būti pavadintos isp. calle, o susikertančios isp. carrera, ar dar kaip kitaip. Jums reikės prisimint ne kažkokius neaiškus pavadinimus, bet labai paprastus ir aiškius skaičius. Taip pat žinodami, kuriuo numeriu pažymėtoje gatvėje esate, puikiai galėsite įvertinti kiek dar liko keliauti iki jūsų tikslo, nes žinosite kiek kvadratų jums dar reiks pereiti. Taigi, pasiklysti turėtų būti sunkiau.

Dar vienas svarbus aspektas – daugelyje miestų gatvių yra tik vienos krypties eismas, kuris irgi vyksta pagal labai aiškius principus. Kas antroje lygiagrečiai einančioje gatvėje eismas vyksta į vieną pusę, o sekančiose priešingomis kryptimis. Taigi, pereidami gatves neužmirkite, kokios krypties eismas buvo prieš tai.

Lotynų Amerikos miestų kvadratinio išdėstymo pavyzdžiai (paimta iš Google Maps).
Scroll to top