Matė

Siurbt siurbt nuo ryto iki vakaro. Toks įspūdis turėtų likti paviešėjus Urugvajuje ar Argentinoje. Nors kitose pietinėse Pietų Amerikos šalyse šis gėrimas taip pat populiarus, tačiau šiose dviejose šalyse šis kofeino (arba mateino, kaip jis vadinamas Pietų Amerikoje) „injekcijos“ būdas labiausiai įaugęs į vietos kultūrą. Pvz., Urugvajuje vienas statistinis gyventojas suvartoja apie 10 kg sausų matės lapų, o Argentinoje – 5 kg.

Matės gėrimui naudojamas augalas, kuris lietuviškai vadinamas Paragvajiniu bugieniu arba matės žole (lot. Ilex paraguariensis). Šis krūmas daugiausia auginamas Brazilijos pietuose, Argentinos šiaurės rytuose, Paragvajuje ir Urugvajuje. Pats matės gėrimas jau buvo žinomas ir vartojamas dar prieš kolonizatoriams atkeliaujant į Pietų Ameriką. Šiandien tai yra neatskiriama kultūros dalis su įvairiausiomis šio gėrimo formomis, savitais ritualais, etiketu ir paruošimo technologijų subtilybėmis. Nemanykite, kad jums pavyks viską greit perprasti.

Svarbiausi dalykai, reikalingi norint mėgautis matės gėrimu: puodukas (yra įvairiausių tipų), matės šiaudelis (isp. bomba ar bombilla), termosas ir matės lapai. Termosas reikalingas karštam vandeniui laikyti, kurio temperatūra ruošiant gėrimą turi būti apie 70-80 ̊C. Į pilnai matės lapų prigrūstą puodelį įkišamas matės šiaudelis, kuris leidžia atskirti vandenį nuo lapų ir kiek atvėsinti gėrimą. Įpilamas karštas vanduo, kuris susigeria į lapus. Po to vanduo išsiurbčiojamas. Išsiurbčiojus, vėl pilamas vanduo ir procedūra kartojama. Kai matė praranda savo skonį ir kofeiną, matės lapai pakeičiami.

Matės gėrimo etiketas reikalauja, kad vienas puodelis būtų siunčiamas ratu. Vienas paskirtas pilstytojas tą puodelį vis papildo ir atėjus metui pakeičia lapus. Siurbčiotojas turi garsiai išsiurbti viską, kas įpilta, ir grąžinti pilstytojui vėl pripilti karšto vandens į puodelį, kad būtų galima siųsti kitam siurbčiotojui. Paimant ar grąžinant puodelį negalima sakyti „ačiū“ (isp. gracias), nebent gerti matės dagiau nebenorėtumėte.

Matė būna įvairių rūšių. Paprasčiausia – matės lapai ir karštas vanduo. Matė gali būti su cukrumi ar medumi (isp. mate dulce). Galima matės lapus užpilti šaltu vandeniu ir pridėti ledukų. Šis gėrimas ypač populiarus karštu metu Paragvajuje ir vadinamas isp. tereré. Taip pat matę galima ruošti vietoj vandens pilant sulčių. Šis variantas yra saldesnis. Galima matę pasitaisyti ir kaip paprastą arbatą naudojant arbatos maišėlį ar matės lapus. Šis variantas vadinamas isp. mate cocido. Tokios matės galima rasti ir Lietuvoje. Kai kuriose kaimiškose Čilės vietovėse yra vartojama matė, užpilta alkoholiu. Apstu visokių kitų variantų.

Svarbu prisiminti tai, kad patiks jums matė ar ne, norėdami geriau pažinti bei įsitraukti į vietos kultūrą ir artimiau pabendrauti su vietos žmonėmis, verčiau ją pamėkite. Kaip Lietuvoje sunkiai įsivaizduojami vakariniai socialiniai susibūrimai be svaigiųjų gėrimų vartojimo, taip Urugvajuje, Argentinoje ir kitose šalyse – be matės siurbčiojimo. Taigi, skanaus siurbčiojimo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Atsakykite *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Scroll to top