Kaip ir Europoje, Lotynų Amerikos šalyse dėl politinių ir istorinių peripetijų tarp nacijų yra susiklosčius įvairios simpatijos – antipatijos.
Lotynų Amerikos šalių antipatijų sąrašo viršūnėje be konkurencijos pirmauja JAV. Suprantama, JAV turėjo ir teigiamos įtakos šio regiono šalims. Tačiau dažnai pasinaudodavo savo galia patenkinti JAV interesus kitų šalių sąskaita. Tai darė tiek atplėšdama teritorijas nuo savo kaimynių, tiek visame Amerikos kontinente rengdama karinius perversmus, kad nuverstų demokratiškai išrinktas vyriausybes ir įtvirtintų žiaurias diktatūras, tiek remdama pilietinius karus, augindama ir eksportuodama savo užaugintus diktatorius po visą kontinentą, suteikdama prieglobstį tarptautiniams nusikaltėliams, naudodama tarptautinės organizacijas (kaip Pasaulio bankas ar Tarptautinis valiutos fondas) spausti Lotynų Amerikos vyriausybės nenaudingoms sąlygomis privatizuoti valstybinės reikšmės objektus, resursus ir t.t. Tokių „nuopelnų“ sąrašas yra labai ilgas. Todėl suprantama, kad Lotynų Amerikos bei Karibų šalys neigiamai vertina JAV įtaką pasaulyje, jos piliečius ir turi (lyginant su kitomis šalimis) teigiamesnį požiūri į Rusiją, kuri vertinama kaip atsvara JAV. Aišku, tas neigiamas požiūris į JAV retai kada persikelia į asmenines pažintis. Tačiau, kol nesusipažinote artimiau, iš praeivių ar prekeivių galite patirti diskriminuojantį elgesį, kadangi esant baltos rasės ir kalbant angliškai, jūs, pirmiausia, būsite identifikuoti kaip gringai. Taigi, kas kartą su tuo susidūrus arba nekreipkite į tai dėmesio arba mandagiai paaiškinkite iš kur atkeliavote.
Europiečiai, žinoma, turi geresnį įvaizdį tarp vietos gyventojų. Vokiečiai, prancūzai, italai, skandinavai Lotynų Amerikoje geriau sutinkami, nors taip pat pradžioje būna priskirti prie gringų. Ispanams ir portugalams kiek sunkiau, nes beveik visa Lotynų Amerikos istorija prasideda nuo ispanų ir portugalų užkariavimų, kurie atnešė didžiausias tragedijas Amerikos čiabuviams ir jų kultūrai. Žiauriomis žudynėmis, prievartavimais, griovimais pasižymėjo kolonizatoriai atvykę į ši žemyną iš kart po Kolumbo. Lotynų Amerikos pasąmonėje giliai įsišaknijo įvykiai ir patirtys susiję su atvykėliais iš šių šalių.
Kitos Europos šalys Lotynų Amerikoje turi žymiai pozityvesnį įvaizdį, gal tik išskyrus Didžiąją Britaniją Argentinoje, kuri vis dar griežia dantį dėl pralaimėto Folklando salų karo. Šalys į rytus nuo geležinės uždangos vis dar lieka mažai žinomos Lotynų Amerikoje ir nei simpatijų nei antipatijų žmonėms nesukelia. Gal išskyrus asociacijas su Rusija ar Sovietų Sąjunga, su kuria dažnai siejama ir Lietuva.
Politiniai ir istoriniai santykiai tarp pačių Lotynų Amerikos šalių taip pat užaugino jų gyventojams skirtingus jausmus. Kaip taisyklė, jie susiję su buvusiais karais arba su žmonių migracija bei rasiniais aspektais. Pavyzdžiui, Argentinos ir Čilės piliečiai turi neigiamą požiūrį vieni į kitus. Labiausiai susipriešinimas kilo po Folklando salų karo, kurio metu Čilė padėjo Didžiąjai Britanijai teikdama žvalgybinę informaciją ir leisdama pasinaudoti savo teritorija logistikos reikmėmis. Tuo tarpu toks Čilės elgesys buvo iššauktas Argentinos agresyvios politikos kiek anksčiau įvykusio konflikto (Beagle konfliktas įvykęs 1978 m.) dėl kelėtos strategiškų Ugnies žemės salų. Šis konfliktas vos neišprovokavo tiesioginio Argentinos ir Čilės karo. Į Čilę ir jos piliečius taip pat neigiamai žiūrima Peru ir Bolivijoje, kurios pralaimėjo Ramiojo vandenyno karą (1879-1883 m.) prieš Čilę ir neteko pakrantės teritorijų. Bolivija tuo pačiu neteko ir priėjimo prie vandenyno. Šiais laikais Bolivijos jūrų laivyną rasite Titikakos ežere. Žinoma, Čilėje irgi neigiamai žiūrima į Peru ir Bolivijos piliečius. Juk negali pamėgti tų, kurie nemėgsta tavęs.
Žmonių migracijos sukeltos antipatijos pavyzdys galėtų būti Kosta Rikos ir Nikaragvos gyventojų požiūris vieni į kitus. Nikaragvoje vykęs ilgas pilietinis karas visiškai šalį ir jos žmonių pragyvenimo galimybes. Nors prieš karą Nikaragvos išsivystymo lygis prilygo Kosta Rikos, bet po beveik tris dešimtmečius trukusių pilietinių karų, prie to dar pridėjus gamtos sukeltas stichines nelaimes, ši šalis tapo neturtingiausia Lotynų Amerikos šalimi ir antra vargingiausia Vakarų pusrutulyje po Haičio. Dėl šios situacijos daug Nikaragvos gyventojų ieško darbo ir geresnio gyvenimo Kosta Rikoje, nuo kurios jų neskiria nei kalbiniai, nei religiniai, rasiniai ar gamtiniai barjerai. Didelė imigracija į Kostą Riką sukelia neigiamas vietos gyventojų nuotaikas nukreiptas į migrantus ir darbo ieškančius atvykėlius iš kaimyninių neturtingų šalių.
Lotynų Amerikos šalių populiacijų rasinė sudėtis taip pat skiriasi. Tai sąlygoja skirtingą požiūrį tarp pačių šalių. Pavyzdžiui, Argentinoje dominuoja europietiška rasė, atkeliavusi čia su imigrantais iš pietų Europos. Bolivijos gyventojų populiaciją daugiausiai sudaro Amerikos čiabuviai iš Kuečua ir Aimara grupių. Argentiniečių požiūris į Bolivijos piliečius yra daugiau iš aukšto dėl rasinių nuostatų. Aišku, prie to prisideda ir šalių ekonominiai skirtumai.
Požiūris į šalis yra formuojamas ir įvairių kitų aspektų. Šiuo atveju populiaresnės yra mažesnės šalys, kurios nėra įsivėlusios į tarptautinius konfliktus. Pavyzdžiui, Urugvajus gana gerai žinomas ir mėgstamas dėl futbolo bei savo liberalios kairiosios politikos, kurią puikiai reprezentuoja buvusio Urugvajaus prezidento José Mujica veiksmai ir pasisakymai. Daugelio nuo korupcijos ir politikų savivalės kenčiančių Lotynų Amerikos šalių žmonės pasiilgę būtent tokių politikų. Lengvųjų narkotinių medžiagų bei šeimos sampratos liberalizavimas sukūrė teigiamą požiūrį Lotynų Amerikos jaunimo tarpe apie šią šalį, tuo pačiu ir apie jos piliečius.
Žinoma, čia paminėta tik nedidelė dalis Lotynų Amerikos šalyse esančių simpatijų – antipatijų kitų šalių atžvilgiu. Kiek jums teks su tuo susidurti keliaujant po šį kontinentą, sunku pasakyti. Tačiau apie juos žinoti gali būti svarbu bendraujant su sutiktais vietiniais žmonėmis.