Open post

Futbolas

Svarbesnio dalyko Lotynų Amerikoje nerasite. Čia turbūt net kilęs branduolinis karas nebūtų pagrindas nutraukti nacionalinės komandos varžybų transliaciją. Futbolas yra didelė dalis nacionalinio identiteto. Pavyzdžiui, Urugvajus ir Argentina, kalba ta pačia ispanų kalbos tarme, geria matę, gyventojai daugiausia Europos išeiviai ir t.t. Sunku rasti kokį pastebimą skirtumą, kuo vienos šalies gyventojai skiriasi nuo kitos. Bet visgi yra esminis skirtumas: urugvajiečiai serga už Urugvajaus nacionalinę komandą, o argentiniečiai už Argentinos.

Keliautojui gali susidaryti net įspūdis, ypač tokiose šalyse kaip Urugvajus, Argentina, Brazilija, kad didžiąją dalį vietinių gyvenimo yra užimta futbolo varžybų žiūrėjimas. Čia svarbūs ir regionų ar šalies čempionatai, ir Europos čempionų lyga, o ką jau kalbėti apie nacionalinės komandos, kad ir draugiškas varžybas. Jeigu būsite išalkę ir užsimatysite pavalgyti kokioje užkandinėje ar restoranėlyje, kai vyks svarbios vietiniams futbolo varžybos, galite taip ir likti išalkę. Aptarnauti jus nebus laiko, nes čia futbolas svarbiau ir už pinigus, kuriuos norite išleisti. Futbolo aistros užverda labai smarkiai. Istorijoje net yra buvę net atveju, kuomet jos virto į atvirą karinį konfliktą. Tai įvyko 1969 metų liepos 14 dieną tarp El Salvadoro ir Hondūro įvykusiame „Futbolo kare“. Nors šis konfliktas turėjo gilesnes šaknis, tačiau kilo kvalifikacinių rungtynių metu į 1970 metų pasaulio čempionatą.

Apie Lotynų Amerikos futbolą galima prirašyti ilgas paklodes, todėl čia bus paminėta tik keletas svarbesnių faktų. Į Lotynų Ameriką futbolas atkeliavo kartu su emigrantais iš Europos devynioliktame amžiuje. Tuo metu, kai formavosi nacionalinės valstybės. Pats svarbiausias, žinoma, yra pasaulio futbolo čempionatas vykstantis kas keturis metus. Kiekvienas šalies gyventojas gali puikiai papasakoti apie savos nacionalinės komandos pasiekimus jame. Visas Amerikos kontinentas yra padalintas į dvi regionines futbolo organizacijas, kurios žaidžia savo atskirus čempionatus. CONMEBOL (isp. Confederación Sudamericana de Fútbol) yra Amerikos futbolo organizacija, kuriai priklauso visos Pietų Amerikos šalys, išskyrus Gajaną, Prancūzijos Gvianą ir Surinamą. CONMEBOL priklausančios šalys paprastai kas keturis metus žaidžia vieną iš prestižiškiausių regioninių (kuris savo prestižu lyginasi tik su Europos futbolo čempionatu) čempionatų – Amerikos taurę arba isp. Copa América. Ši organizacija turi tik dešimtį narių. Dėl to, kad būtų galima organizuoti grupės varžybas, svečių teisėmis pakviečiamos dar dvi komandos iš CONCACAF (ang. The Confederation of North, Central America and Caribbean Association Football) organizacijos, kuri apima visą likusią Amerikos kontinentų dalį. Šiame regione pagrindinis čempionatas vadinamas CONCACAF auksinė taurė, kurią rašymo metų yra laimėję tik Meksika, JAV ir Kanada. CONCACAF auksinė taurė organizuojama nuo 1991 m. kas du metus, tuo tarpu CONMEBOL Pietų Amerikos taurė organizuojama jau daugiau nei šimtą metų.

Gal jau per daug detalių. Svarbiausias dalykas, kurį vertą žinoti yra tai, kad kur bekeliausite po Lotynų Ameriką, rasite futbolą, ir dažnai už jį svarbesnio dalyko nėra. Taigi, norėdami su vietiniais rasti lengvą kontaktą, pasidomėkite apie jų nacionalinės komandos pasiekimus arba jų šalies žymius žaidėjus. Taip pat gerai, jei žinote svarbesnes naujienas iš futbolo aikščių. Bent jau naujienas apie pasaulio ar regioninius čempionatus (kaip Amerikos taurė) tikrai vertėtų žinoti. Be to, jei turėsite galimybę, nueikite į futbolo varžybas. Niekur geriau nepajusite tų aistrų užvaldžiusių kontinentą.

Open post

Elektros lizdai

Jeigu iki šiol keliavote tik po Europą, jus tikrai gali nustebinti elektros lizdų įvairovė esanti Lotynų Amerikoje. Čia kartais prireikia ieškoti naujo adapterio tik kirtus siena, o kartais ir nuvažiavus į kitą tos pačios šalies regioną. Todėl keliaujant per keletą šalių jums tikrai pravers universalus adapteris, kuris galėtų transformuotis į tokį kištuką, kurio jums reikia.

Kad nepaklysti, žemiau esančioje lentelėje iš http://www.worldstandards.eu/electricity/plug-voltage-by-country/  tinklapio yra sudėliota informacija apie elektros kištukų tipus esančius Lotynų Amerikos šalyse. Dauguma šių šalių (ypač Centrinės Amerikos šalys) visgi naudoja JAV standartines jungtis, tačiau žvelgiant į visas šalis yra nemaža įvairovė, kuri atsirado sąsajoje su istoriniais įvykiais (kaip kolonizacija, imigracija ir t.t).

 

Šalis Elektros įtampa (Voltai) Dažnis (Hercai) Elektros lizdas ir kištukas
Argentina 220 V 50 Hz A ir B
Belizas 110 V / 220 V 60 Hz C, D ir E
Bolivija 230 V 50 Hz B ir C
Brazilija 127 V / 220 V 60 Hz B ir F
Čilė 220 V 50 Hz B ir G
Kolumbija 110 V 60 Hz C ir D
Kosta Rika 120 V 60 Hz C ir D
Ekvadoras 120 V 60 Hz C ir D
El Salvadoras 120 V 60 Hz C ir D
Prancūzų Gviana 220 V 50 Hz B, H ir I
Gvatemala 120 V 60 Hz C ir D
Gajana 120 V / 240 V 60 Hz C, D, E ir H
Hondūras 120 V 60 Hz C ir D
Meksika 127 V 60 Hz C ir D
Nikaragva 120 V 60 Hz C ir D
Panama 120 V 60 Hz C ir D
Paragvajus 220 V 50 Hz B
Peru 220 V 60 Hz B ir C
Surinamas 127 V / 230 V 60 Hz B, C, D ir J
Urugvajus 220 V 50 Hz B, G ir J
Venesuela 120 V 60 Hz C ir D

 

Kištukų tipai

A B C
     
D E F
     
G H I
     
J
 
Open post

Ekologija

Aplinkos tausojimas ir gamtos resursų saugojimas toli gražu nėra svarbiausi dalykai daugelyje Lotynų Amerikos šalių. Einant ar važiuojant gatvėmis, siaurais keliukais, pamatysite, kad daugelis vietos žmonių be jokio supratimo, kad jie daro kažką ne taip, mėto šiukšles kur pakliuvo. Turistinėse vietose gana gerai organizuojamas šiukšlių rinkimas, o neturistinėse vietose gali užaugti didžiuliai šiukšlynai, kuriuos nuplauna tik kilęs potvynis ar sudegina kilęs gaisras. Tiesa, šiukšlių palikimas kur pakliuvo yra tik matoma aisbergo viršūnė tos mąstysenos (arba tiksliau nemąstymo apie savo elgesio pasekmes), kuri sukuria ir begalę labai rimtų problemų ne tik vietos bendruomenėms, bet ir visam pasauliui. Tarpe jų yra atogrąžų miškų naikinimas, bioįvairovės nykimas, vandens resursų užteršimas cheminėmis medžiagomis, toksinėmis bakterijomis, geriamo vandens resursų netekimas traukiantis kalnų ledynams, keičiantis klimatui, dirvožemio užteršimas cheminėmis medžiagomis, nualinimas, erozija ir dykumų plitimas, koralų nykimas dėl netinkamos žvejybos ar dėl temperatūros pokyčių, vandens parūgštėjimo, aplinkos užteršimas naftos produktais, sunkiaisiais metalais ar kitomis pavojingomis medžiagomis įvykus industriniams išsiliejimams ar tiesiog nevalant savo nuotėkų. Oro tarša miestuose, smogai bei rūgštūs lietūs, potvyniai dėl padažnėjusių klimato anomalijų bei dėl miško netekimo, kuris galėtų absorbuoti drėgmės perteklių, jūros lygio kilimas dėl klimato kaitos, kuris grasina tiek salų, tiek jūros pakrančių gyventojams ir dar daug kitų problemų, kurios labai smarkiai paveikia vietos gyventojų gyvenimus. Prie to dar prisideda išsivysčiusių šalių sukurtos aplinkos taršos problemos. Pavyzdžiui, pasak Pasaulio Banko, Lotynų Amerika yra regionas, kuris labiausiai nukentės nuo klimato kaitos pasekmių, nors generuoja tik 13 % pasaulio šiltnamio dujų emisijų.

Taigi, keliaudami per Lotynų Ameriką, galėsite tiesiogiai susipažinti su įvairiomis ekologinėmis problemomis ir jų pasekmėmis. Daugelį dalykų galėsite pastebėti savo akimis, dalis išaiškės bendraujant su vietos gyventojais, o dalį galėsite patirti savo kailiu (oro tarša miestuose, geriamo vandens nebuvimas, ekstremalios orų anomalijas, dykumų dulkės).

Pagrindinę ekologinių problemų dalį įtakoja žmonių sąmoningumo trūkumas, skurdas ir išsilavinimo nebuvimas. Tačiau didelę dalį prideda stabilios ir skaidrios valdymo sistemos nebuvimas. Daugelis Lotynų Amerikos valstybių vyriausybių dirba neefektyviai, korupcija išvešėjusi visuose sluoksniuose. Todėl šiose šalyse dirbančios korporacijos nesirūpina aplinkos apsauga. Daug pigesnės priemonės yra politikų papirkimas. O su pasekmėms tenka gyventi vietos bendruomenėms. Taip pat dalis valstybių buvo arba dar yra alinamos pilietinių, narko gaujų karų, kurie labai prisideda prie aplinkos resursų ir gamtos naikinimo.

Šiukšlių rūšiavimas ar ekologiniai turgūs ar kokie kiti europietiško sąmoningumo standartai sunkiai surandami Lotynų Amerikoje. Nebent tose vietose, kur būtų gausiau įsikūrę iš vakarų Europos ar JAV emigravę žmonės. Jie gali būti pagal vakarietiškus standartus įkūrę ekologinius ūkius, hostelius, viešbučius, restoranus, kurie prisideda prie aplinkos tausojimo.

Visgi, yra viena šalis Lotynų Amerikoje, kurią verta paminėti atskirai, kadangi ji išsiskiria tarp kitų dėl žmonių sąmoningumo aplinkos atžvilgiu. Ši šalis rašymo metu taip pat puikavosi Laimingumo indekso viršuje (ang. Happy Planet index) ir metai iš metu aplinkosauginių indeksų viršuje. Tai yra Kosta Rika. Ši šalis dar 1948 metais atsisakė kariuomenės, o pinigai skirti jai buvo nukreipti į aplinkos apsaugos ir socialines programas. Kaip vieną iš Kosta Rikos pasiekimų galima paminėti didelę įmiškinimo programą. 1983 m. miškai dengė tik 26% šalies teritorijos, o 2010 m. jau užėmė 52 %. Šalis išsikėlusi tikslą iki 2021 m. pasiekti 70% miškingumą ir tapti nulinių anglies emisijų šalimi. Tai reiškia, kad šalis tiek išleis šiltnamio dujų emisijų, kiek gali absorbuoti jos ekosistemos. Nuo 1994 m. į Kosta Rikos konstitucija taip pat yra įrašyta, kad kiekvienas šios šalies pilietis turi teisę į sveiką ir ekologiškai subalansuotą aplinką. Tai dar ryškiau išsiskiria, kai palygini Kosta Rika su jos kaimynėmis, kurių politikoje aplinkos tausojimas praktiškai neužima jokios vietos. Kurių miškai vis dar intensyviai kertami, o upės ir ežerai vis intensyviau teršiami toksinėmis nuotėkomis. Kosta Rika yra vienas iš didžiausią bioįvairovę pasižyminčių pasaulio kampelių. Gana ankstyvas gamtos vertės suvokimas, leidžia net pusę šios šalies bendro vidaus produkto sukurti iš tarptautinio turizmo, kurio didžiausia dalis nukreipta į nacionalinius parkus ir gamtos rezervatus. Tikėkimės, kad kitos Lotynų Amerikos šalys perims Kosta Rikos pavyzdį ir dėl trumpalaikės naudos nepavers savo šalių dykumomis ir šiukšlynais. Nors šiuo metu Kosta Rika yra bene vienintelis pavyzdys suteikiantis kiek optimizmo.

Open post

Draudimas

Tai gana sudėtinga tema. Aišku tuo atveju, jeigu nusprendžiate nesidrausti, sudėtingumo daug nėra. Tada tik žinokite ir pasiruoškite kelionės metu iškilusias bėdas spręsti patys. Nusiteikite, kad kai kuriais atvejais tos bėdos gali jus sužlugdyti finansiškai. Lotynų Amerikos šalyse, gal tai mažesnė galimybė nei JAV, bet visgi svarbu tai prisiminti.

Draudimo neturėjimas yra vienas iš galimų šios temos sprendimo variantų. Tokiose šalyse kaip Argentina, kur nemokama būtinoji sveikatos apsauga yra taikoma ir turistams, medicininių išlaidų draudimo neturėjimas nebus rimta problema kaip galėtų būti keliaujant Čilėje, kur visos medicininės paslaugos yra mokamos. Taigi, ruošdamiesi kelionei pasitikrinkite, ar galite tikėtis nemokamos būtinosios medicininės pagalbos. Jei tokia galimybė yra, gerai įvertinkite, ar jums siūlomas draudimas pridės papildomos naudos.

Kelionių draudimas gali būti skirtingų tipų. Jūs galite savo kelionės draudime turėti tik vieną arba net visus draudimo tipus. Toliau pateikti galimi kelionės draudimo tipai:

  • Medicininių išlaidų, sveikatos užsienyje draudimas, kuris jums padengs būtinosios pagalbos teikimo išlaidas, o esant reikalui, repatriacijos išlaidas jums bei jus lydinčiam asmeniui ir apribotas stomatologinių paslaugų išlaidas.
  • Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų kelionės metu jums suteiks finansinę pagalbą susižalojus ar praradus darbingumą, arba finansinę pagalbą jūsų artimiesiems jūsų mirties atveju.
  • Bagažo draudimas suteiks jums ribotą finansinę pagalbą netekus bagažo ar dokumentų kelionėje.
  • Kelionės išlaidų/nuostolių draudimas kompensuos jums nuostolius, jei dėl kokių nors (draudimo aprašytų) priežasčių jums reiks atšaukti, nutraukti kelionę arba kaip kitaip keisti numatytą kelionės planą.
  • Civilinės atsakomybės draudimas padės kompensuoti jūsų kelionės metu kitiems asmenims padarytą netyčinę žalą.

 

Svarbiausia, pasirenkant draudimą yra žinoti kur, kuriam laikui keliaujate, ką planuojate veikti ir kokių nenumatytų situacijų metu jums būtų reikalinga pagalba. Nuo to priklauso, kokio draudimo jums reikia ir kiek jis jums kainuos. Dažniausiai pats pagrindinis poreikis yra nenumatytų medicinos, sveikatos problemų išlaidų kompensavimas ir repatrijavimas. Šis draudimas jus apsaugo nuo situacijos, kuomet dėl rimtų problemų papuolę į gydymo įstaigą, gausite didžiulę sąskaitą už sveikatos paslaugas ar už jūsų grąžinimą atgal į jūsų šalį. Kiti draudimai keliaujant taupiai yra naudingi, tačiau ne taip svarbūs kaip medicininių išlaidų.

Paprastai draudimą galite įsigyti tik savo gyvenamoje šalyje. Jis turi būti įsigytas dar prieš išvykstant. Galite nusipirkti kelionės draudimą į konkrečią šalį ar kontinentą ar net visas pasaulio šalis. Tačiau nenurodant šalies, teks mokėti daugiau, nes rizikos vertintojai jums priskiria papildomus rizikos faktorius. Taip pat papildomai turėsite pridėti pinigėlių, jeigu norėsite, kad nelaimingi atsitikimai jums nutikę sportuojant būtų apdrausti. Kaip pavyzdžiui, vaikščiojant po kalnus, nardant, lakstant su jėgos aitvarais, kopiant į uolas ar kitais užsiimant aktyviais dalykais. Daugiau mokėsite ir tuomet, jei turite kokių papildomų rizikos faktorių, tokių kaip prasta sveikata, vyresnis amžius ir t.t.

Kelionės draudimą galite nusipirkti iš draudimo agento ar draudimo brokerių arba jį galite gauti su savo kredito kortele. Taigi, jei jau turite kredito kortelę, jūs greičiausiai turite ir kelionių draudimą. Paprastai kuo brangesnė kredito kortelė, tuo daugiau kelionės draudimo tipų bus jums priskirta. Tačiau, kredito kortelių kelionių draudimai paprastai dengia nuo 30 iki 90 dienų kelionės. Jeigu jūsų planuojama kelionė yra ilgesnė, kreditinės kortelės kelionių draudimas jums netiks. Taip pat yra kitų sąlygų, kurios apriboja kelionės draudimą, kurį gaunate su kreditine kortele.

Draudimo brokeriai ar agentai jums gali pasiūlyti visą aibę galimų draudimų iš įvairiausių kompanijų. Šiuo atveju paprasčiau ir turbūt pigiau pasinaudoti internete esančiais draudimų palyginimo tinklapiais, kurie leidžia pagal nustatytus jūsų kriterijus pasirinkti jums labiausiai tinkamą draudimą ir draudėją. Tačiau prieš nusipirkdami draudimą, pasidomėkite jūsų pasirinktos kompanijos reputacija. Ypatingai kaip kompanija elgiasi draudiminių įvykių metu. Paklausinėkite draugų, kurie susidūrę su draudimo klausimais ar tiesiog internete pasiieškokite klientų nuomonių, nusiskundimų.

Pats svarbiausias dalykas prieš perkant bet kokį draudimą yra detalus visų sąlygų ir apribojimų išsiaiškinimas. Taip taip, tų mažų raidelių skaitymas ant nesibaigiančių lapų. Tik juos perskaitę jūs sužinosite, ką iš tiesų įsigyjate ir kokios pagalbos, kokiose situacijos ir kokių būdų galėsite pareikalauti. Tikrai nedaug prasmės pirkti draudimą vien nusiraminimui, kad turite draudimą. Nusiraminimo daug nebus, kai papulsite į kritinę situaciją ir nežinosite ko galite tikėtis ir ką reikia atlikti, kad galėtumėte kažką gauti.

Labai gerai, jeigu jūsų draudimo kopiją turi jums artimi asmenys arba asmenys, kurie su jumis keliauja, nes jiems, įvykus nelaimei, gali tekti bendrauti su jūsų draudimo kompanija ir sveikatos priežiūros įstaigomis. Taip pat šalia savęs yra gerai turėti bent vieną draudimo kopiją, kitą saugant skaitmeniniu formatu el. pašte ar interneto debesyje, bei informaciją su kontaktais, kur reiktų kreiptis nelaimės atveju.

Taip pat sužinokite, ar jūsų draudimo kompanija turi 24 valandų pagalbos liniją. Kokiu būdu ir kokiomis sąlygomis galėtumėte pratęsti savo draudimą, jeigu to jums prireiktų. Įsigyti naują draudimą jau esant kelionėje gali būti sunku, o galiojančio draudimo pratęsimas yra palyginti nesunkus reikalas. Būtinai sužinokite, iki kokios sumos jūsų patirtos išlaidos yra nekompensuojamos, nuo kokios iki kokios jums užsimokėjus draudimo kompanija jums po to kompensuos, ir nuo kokios galite tikėtis, kad tiesiogiai užmokės draudimo kompanija. Taigi, kuo daugiau išsiaiškinsite, tuo bus geriau, nes būsite geriau pasiruošę galimoms probleminėms situacijoms.

Visgi, turėsite jūs draudimą ar ne, svarbiausias dalykas kelionės planavime yra apgalvoti, ką darytumėte įvykus galimoms nelaimėms, tokioms kaip vagystė, sveikatos sutrikimai, pradingę dokumentai. Draudimas jūsų nuo šių situacijų niekaip apsaugoti negali. Todėl geriausias draudimas yra keliauti su draugu, nes tiek kelionė bus smagesnė, tiek būtiniausia pagalba nelaimės atveju bus šalia.

Open post

Dehidratacija

Galbūt gyvenant vien Lietuvoje sunku suprasti, kas tai per problema. Tačiau patekus į karštą ir drėgną klimatą, tai pasidaro kasdieninis rūpestis. Neišgeriant reikiamo kiekio skysčių, galima net nejausti troškulio, tačiau jūsų organizmo imuninė sistema ir jūsų savijauta bus gana rimtai paveikta. Dehidratacijos požymiai yra galvos skausmas, nuovargis, galvos svaigimas, sausa oda, mažas šlapimo kiekis, mėšlungis ir kiti. Norint išvengti dehidratacijos, būtina su savimi visur turėti geriamojo vandens ir nuolat jį gurkšnoti, net jei ir nejaučiate troškulio. Tai padės jums jaustis gerai ir išvengti sveikatos nemalonumų. Karibų jūros ir Amazonės zonoje ypač svarbu prisiminti šį patarimą.

Open post

Darjeno sritis

Tai yra gamtinis barjeras atskiriantis Pietų Ameriką nuo Centrinės ir Šiaurės Amerikos. Šią pasienio teritoriją dalinasi Panama ir Kolumbija. Būtent čia Pan-Amerikos greitkelis, kuris apima net 48 tūkst. km kelių sistemą ir jungia Amerikos kontinentą, neturi jungties. Trūksta kažkur apie 100 km kelio, kad būtų galima sujunti visą Amerikos kelių sistemą ir be pertrūkio pervažiuoti nuo šiaurinės Aliaskos dalies iki Magelano sąsiaurio esančio Pietų Amerikos pačioje piečiausioje dalyje.

Pati Darjeno sritis yra apie 160 km ilgio ir 50 km pločio. Kolumbijos dalyje daugiausia yra pelkėtos lygumos, o tuo tarpu Panamos dalyje reljefas yra kalnuotas, padengtas drėgnuoju atogrąžų mišku. Ši sritis tiesiog knibžda gyvybės ir yra viena iš svarbiausių vietų bioįvairovės išsaugojimui. Tačiau, tuo pačiu, tai yra viena iš pavojingiausių vietų pasaulyje, kurioje be didžiulės įvairovės dar neatrastų augalų ir gyvūnų, pilna ir visokio plauko nusikaltėlių, užsiimančių prekyba žmonėmis, narkotikais. Taip pat šioje vietoje bazuojasi Kolumbijos partizaninių organizacijų kovotojai, kurie taip pat užsiima nusikalstamomis veiklomis. Jei dar to būtų mažą, ši sritis pilna visokiausių pavojingų gyvūnų (gyvačių, vorų ir t.t.) ir ligų, tokių kaip maliarija ar dengė. Taigi, jeigu norite surizikuoti ant kortos statydami savo sveikatą ir gyvybę, būtų puikus pasirinkimas kirsti Darjeno sritį pėsčiomis. Ši vieta, dėl savo pavojingumo, dar kitaip vadinama „bekpekerių Everestu“.

Jeigu nenorite beprasmiškai rizikuoti savo gyvybe, kirsti Darjeno sritį galima ir kitaip. Iki 2015 m. balandžio mėn. tarp Kolumbijos ir Panamos kursavo du keltai, tačiau jie buvo sustabdyti ir medžiagos tinklapui ruošimo metu metu keltų reisai dar nebuvo atnaujinti. Kodėl jie buvo sustabdyti ir kodėl vėl nepradeda kursuoti, aiškių priežasčių oficialiai nėra pateikiama. Aišku tiek, kad pačios Panamos ir Kolumbijos vyriausybės tarp savo darbo prioritetų nemato šios jungties atnaujinimo.

Iš šios situacijos labiausiai išlošia aviakompanijos, kurios, žinoma, skraidina keleivius už žymiai didesnes kainas, negu galėtų tai padaryti keltai. Tai tokios kompanijos kaip Copa Airlines priklausanti Panamai, Avianca ir pigių skrydžių VivaColombia priklausančios Kolumbijai. Lėktuvu kirsti Darjeno sritį, bus tikrai patogu ir pigu palyginus su kitais egzistuojančias variantais. Pigiausias variantas turėtų kainuoti apie 150 JAV dolerių už bilietą į abi puses. Suprantama, jums gali nereikėti bilieto į abi puses, bet bilietų dėl kažkokių mistinių priežasčių, kainos padvigubėja perkant tik kelionę į vieną pusę. Be to, aviakompanijos jums neparduoda aviabilietų į vieną pusę arba turėsite problemų registruojantis skrydžiui (nusipirkus bilietus internetu) jeigu neturite tolimesnio skrydžio iš tos šalies į kurią vykstate. Taigi, išvada viena, perkate pigiausius bilietus į abi puses, nesvarbu, kad vykstate tik į vieną.

Kitas keliautojų mėgiamas būdas kirsti Darjeno sritį nėra pigus, bet žadantis daug nuostabių įspūdžių – tai burlaiviai. Burlaiviais keliautojai iš Kartagenos Kolumbijoje keliauja 4 – 5 dienas iki Puerto Lindo Panamoje. Iš tos kelionės apie 2 dienas yra praleidžiama nuostabiose San Blas Karibų jūros salose priklausančiose Panamai. Šiose salose galima tiek pasidžiaugti nuostabiais koraliniais rifais, tiek susipažinti su vietinės Kuna genties gyvenimu. Ši kelionė rašymo metu kainavo nuo 500 JAV dolerių. Be visų tų malonumų, kuriuos turėtumėte gauti per 4-5 kelionės dienas, jums bus garantuotas apgyvendinimas, maistas ir kompanija. Neskaičiuojant pinigų ir turint laiko, tai turbūt geriausias variantas.

Paskutinis būdas, kuris nėra nei patogus, nei pernelyg pigus ir juo labiau pernelyg saugus, yra Darjeno srities kirtimas mažomis valtimis, kurios kursuoja tarp pakrantės kaimelių esančių Darjeno srityje. Kelionė šiomis valtelėmis pradedama nuo Turbo miestelio esančio Kolumbijoje. Nuo čia jums reikėtų nusigauti valtimi iki Capurgana kaimelio. Iš čia perkeliauti į Panamos kaimelį Puerto Obaldia. Iš jo valtimi nukeliauti iki Miramar kaimelio nuo kurio jau važiuoja autobusai iki Panamos miesto. Jeigu vykstate iš Panamos viską reikia pakartoti atvirkščiai.

Darjeno sritis ir svarbios vietovės keliaujant aplink ją.

Jums reikalingos valtys kursuoja nereguliariai, todėl jų laukdami galite kur įstrigti ir keletą dienų. Tuo pačiu, valčių savininkai gali pasiūlyti „ypatingai geras“ kainas žinodami, kad jokių geresnių alternatyvų jūs tiesiog neturite. Taigi, nusiteikite nuotykiams ir nepatogumams, būtent tam šis būdas ir tinkamas. Jis gali dominti tuos, kurie nori kirsti Darjeno sritį savarankiškai, neturistiniu būdu. Kaina priklauso nuo sėkmės, bet sumoje (valtys, autobusai, taksi ir kt.) yra kažkur tarp pigiausių lėktuvo bilietų ir burinio laivo kainos.

Open post

Darbas

Jei jūs esate iš tų laimingųjų, kurie gali savo darbo vietą perkelti į bet kurią pasaulio vietą, pasinaudokite tuo. Įvairių profesijų atstovai: programuotojai, IT projektų vadovai, iliustruotojai, fotografai, grafikos dizaineriai, architektai, vertėjai, sėkmingai gyvenime suranda vietos ilgoms kelionėms ir darbui vienu metu. Toks gyvenimo būdas plėtojantis technologijomis, tampa vis populiaresnis, galbūt net daugiau dėl psichologinių barjerų įveikimo, nei dėl galimybių trūkumo.

Jei pagrindinis jūsų darbo įrankis yra kompiuteris, jums kelionėje reikės šių dalykų: kompiuterio, interneto ir, žinoma ,savikontrolės, nes pagundų visiškai užmiršti darbą tikrai netrūks.

Be nuotolinio darbo taip pat yra ir kitų būdų užsidirbti keliaujant. Vienas iš paprastesnių, tai atvykus į kokią vietovę pasiklausinėti ar nereikalinga pagalba ūkiuose, viešbučiuose, hosteliuose, restoranuose, vilose ir t.t. Darbas, aišku, nebus legalus, bet jei kam reikia pagalbos trumpam laikai, jūsų pasisiūlymas gali labai tikti. Kelias dienas ar savaites padirbėjus, jūs galėsite sureguliuoti savo biudžeto deficitą. Šiuo atveju, prasmingiau tokio darbo ieškotis ekonomiškai stipresnėse ir brangesnėse šalyse, tokiose kaip Urugvajus, Argentina, Čilė, Kosta Rika, Panama. Uždirbsite daugiau dirbdami ir išleisite mažiau kelionei.

Anglų kalbos mokymas yra dar vienas būdas papildomai užsidirbti. Tam tikrai pagelbėtų geras anglų kalbos mokėjimas ir, žinoma, mokytojo profesijos sertifikatas.

Hipiškos sielos asmenys sugeba keliauti pinigus užsidirbdami grojant gitara gatvėse, restoranuose ar autobusuose, pardavinėdami rankdarbius, papuošalus, atlikdami vaidinimus, žongliruodami sustojimuose prie šviesoforų, pardavinėdami blynus, pyragus ir panašius dalykus. Ypač daug Pietų Amerikoje sutiksite argentiniečių, kurie savo kelionę finansuoja tokias būdais. Dėl šalies ekonominės padėties ir buvusių valiutų keitimo apribojimų, toks keliavimo būdas argentiniečiams yra vienas iš pagrindinių.

Viena iš darbo galimybių yra savanoriškas darbas, kuris jums papildomo pinigų šaltinio nesuteiks, bet gali leisti tikrai nemažai sutaupyti neišleidžiant pinigų maistui ir pastogei.

Open post

Daiktai kelionei

Tie, kurie turi patirties keliaujant, kažin ar suras naujos informacijos šioje skiltyje. Bet jeigu jūs planuojame pirmą ilgesnę kelionę, turėtumėte rasti naujų minčių, kurios galėtų padėti geriau pasiruošti, arba bent pasitikrinti ar neužmiršote svarbių daiktų.

Ruošiantis ilgai kelionei, ypač bekpekeriui, svarbu pasiimti kiek galima mažiau daiktų. Žinoma, jums kelionėje gali daug ko prireikti ir daug ko prireiks. Be abejo, šaunu būtų visus tuos reikalingus daiktus turėti su savimi. Bet ar tikrai verta tampytis daiktą kelis mėnesius ar visus metus, jeigu jo per tą laiką prireiks kokį vieną ar kelis kartus. O galbūt visai neprireiks. Gal galima išsiversti be jo arba gal bus nesunku nusipirkti, jeigu visgi pamatysite, kad jis yra labai reikalingas?

Svarbu šiuos klausimus užduoti vertinant kiekvieną daiktą atskirai. Nesvarbu, koks jis jums mielas ar atrodytų nesunkus. Jūsų užduotis turėti kompaktišką ir lengvą bagažą. Pasvarstykite, ar tai ką jūs turite ar žadate pirkti yra pakankamai lengvas daiktas ar galimas dar lengvesnis. Pavyzdžiui, jeigu ruošiatės stovyklauti, jums bus reikalinga palapinė. Paprastai jos sveria apie tris kilogramus. Galbūt jūs tokią ir turite savo namuose, bet jeigu paieškosite (pas draugus ar internetinėse parduotuvėse) galite rasti ir pusantro kilogramo svorio. Kompaktiškesnis bagažas ir 1,5 kg nuimta nuo jūsų nugaros, kelionėje bus labai svarbu. Žinoma, šiuo atveju jus gali sustabdyti viso to palengvėjimo kaina. Taigi, teks spręsti ką palengvinti kuprinę ar piniginę.

Viena iš dažnesnių klaidų vykstant į Lotynų Amerikos šalis yra prisidėjimas per daug šiltų drabužių. Suprantama, Lietuvoje be jų neišgyventumėme, bet jeigu jūs nesiruošiate keliauti į Patagoniją arba užsiimti žygiais po kalnus ar dykumas, jums tų šiltų drabužių gali visai nereikėti. Didelė Lotynų Amerikos dalis yra tropinėje klimato zonoje, kurioje reikia būti pasiruošus karščiui ir drėgmei, o ne šalčiui. Taigi, tiesiog turėkite vieną komplektą (kelnes, megztinį, šiltesnius marškinius) kokių lengvų šiltesnių drabužių, jeigu kartais kur nukeliautumėt ir jų prireiktų. O kiti drabužiai turėtų būti: šortai, lengvos suknelės, marškinėliai. Jei dar ko trūks, tikrai rasite nusipirkti, tuo pačiu ir turėsite puikius suvenyrus parsivežimui.

Taip pat svarbu prieš planuojant kelionę įvertinti ar tikrai planuojate nakvoti palapinėje ir naudotis kempingais. Jums tai sutaupytų pinigų, bet pridėtų mažų mažiausiai apie 3 papildomus kilogramus (mažiausiai 1 kg miegmaišiui, 1,5 kg palapinei ir 0,5 kilimėliui) ir užimtų nemažą dalį kuprinėje. Turistų lankomose vietose turėtumėte nesunkiai rasti nakvynes, kurios neturėtų būti brangios ir būtų patogesnės nei palapinėje. Taigi, jeigu nesate daugiadienių žygių po gamtą gerbėjas, vertinate daugiau patogumą, negu pigumą, ir keliaujate ne pačio turistinio sezono piko metu, gal jums palapinės ir nereikia.

Nešiojamas kompiuteris ir fotoaparatas yra kiti daiktai apie kurių vežimąsi turėtumėte gerai pasvarstyti. Kompiuteris, žinoma, reikalingas, jeigu dirbate ar mokotės nuotoliniu būdu ir savo kelionėje tai darysite. Kitu atveju palikite jį namie. Fotoaparatas reikalingas fotografijos fanams ir profesionalams, bet daugeliui užtenka mobiliuose telefonuose esančių kamerų. Jeigu galite, palikite savo rimtąjį fotoaparatą namuose. Ne tik sumažinsite savo bagažą kokiu kilogramu ar dvejais, bet ir turėsite mažiau brangių daiktų, kuriuos vagims rūpės iš jūsų nušvilpti. Išmanus telefonas jums atstos tiek kompiuterį, tiek fotoaparatą, tiek žemėlapį, tiek žodyną, tiek daugelį kitų dalykų.

Jei mėgstate skaityti, neprisikraukite knygų. Turėkite vieną knygą ir pasinaudokite knygų apsikeitimo bibliotekėlėmis esančiomis hosteliuose. O jei turite kokias specifines knygas, kurias norite vežtis ir perskaityti, bei negalite jų perskaityti savo išmaniame telefone, pagalvokite, gal jums praverstų knygų skaityklė. Ji daug nesveria, tačiau joje galite vežtis, kad ir visą Mažvydo biblioteką.

Tai vienos pagrindinių klaidų, kurių turėtumėt išvengti, o žemiau pateikiamas sąrašas daiktų apie kuriuos reiktų pagalvoti ruošiantis kelionei:

  • Be jų – nė iš vietos:
    • Pasas ir asmens tapatybės kortelė (daug kur užtenka parodyti asmens tapatybės kortelę);
    • Piniginė su banko kortelėmis;
    • Grynieji pinigai (geriausia JAV doleriais, bet tinka ir eurai);
    • Išmanusis telefonas ir jo pakroviklis;
    • Veikianti telefono SIM kortelė (gali tekti patvirtinti jūsų veiksmus susijusius su Lietuvos banko sąskaitų valdymu, ar įvairių internetinių paskyrų tvarkymui);
    • Kuprinė (apie 40 litrų, jeigu nesiruošiate nakvoti palapinėje, apie 60 litrų jeigu ruošiatės nakvoti palapinėje, o didesnė – jeigu planuojate ilgus žygius ar važiuojate į šaltas vietas).
  • Būtini:
    • Maža kuprinė dienos žygiui (geriausiai lengva ir medžiaginė, kad suspaudus užimtų nedaug vietos ir galėtumėte ją įdėti į savo pagrindinę kuprinę);
    • Papildomi drabužiai;
    • Dušo šlepetės;
    • Higienos reikmenys (jei galima mažiau, lengvesni ir mažesniuose buteliukuose);
    • Vaistai;
    • Ausų kamštukai (nebent galite miegoti šaudant patrankoms, tada nereikia);
    • Kelioninis peiliukas (labai pravers, bet kokiems žygiams, maisto ruošimui ar kitiems dalykams);
    • Maža spynelė (užrakinti vertingesniems daiktams hostelio spinteles);
    • Atsarginė telefono baterija arba kažkoks atsarginis pakroviklis;
    • Universalus elektros lizdo adapteris.
  • Gerai turėti:
    • Akinus nuo saulės;
    • Kepuraitę su snapeliu nuo saulės;
    • Apsiaustą nuo lietaus (Atakamoje galite jo neturėti, bet visur kitur gera mintis jį pasiimti);
    • LED lemputę tvirtinamą prie galvos (pravers tiek žygiuose, tiek naktį norint paskaitinėti knygą hostelyje ir netrukdyti kitiems keliautojams);
    • Muilą skalbimui (o kaip kitaip atšviežinsite savo kojines ir kitus dalikėlius);
    • Ausinės (muzikai, Skypui);
    • Siūlą su adata;
    • Tinklelį nuo uodų, jei planuojate važiuoti į tropinę sritį;
    • Prietaisą vandens dezinfekavimui;
    • Žiebtuvėlį (kartais sunku būna surasti);
    • Šaukštą – šakutę (toks dalykėlis, kurio viename gale yra šaukštas, kitame šakutė);
    • Prie liemens tvirtinamą piniginę (ang. money belt);
    • Plaukimo akinius (jeigu mėgstate plaukioti);
    • Akių uždangalą (jeigu bijote, kad jūsų miegą hosteliuose gali gadinti šviesų junginėjimai ir panašūs dalykai).
  • Jeigu planuojate nakvoti palapinėje:
    • Palapinę;
    • Miegmaišį (svoris labai priklausys nuo to, kokioje žemiausioje temperatūroje žadate jį naudoti);
    • Kilimėlį;
    • Kelioninį puodą maisto gaminimui;
    • Dujinę turistinę viryklę žygiams su dujų balionėliu.

Šis sąrašiukas sukauptas iš asmeninės patirties, galbūt kiekvieno keliautojo poreikiams netiks, tačiau pamąstyti apie išvardintų daiktų reikalingumą jūsų kelionei tikrai nepakenks.

Open post

Centrinė Amerika 4

Hondūras, El Salvadoras, Gvatemala ir Nikaragva, – keturios Centrinės Amerikos (CA 4) šalys 2006 metais sudarė laisvo judėjimo susitarimą, kurio pagrindinė intencija yra sukurti kažką panašaus į Šentgeno erdvę. Įvažiuodami į bet kurią iš šių šalių gausite 90 dienų turistinę vizą. Tačiau šis 90 dienų periodas yra skirtas ne vienai šaliai, bet visoms keturioms. Taigi, jeigu jūs, pavyzdžiui, norite praleisti savo kelionėje po mėnesį kiekvienoje iš išvardintų keturių šalių, susidurtumėte su problemomis. Jums arba tektų išvažiuoti iš CA 4 šalių arba mokėti baudą. Artimiausi kaimynai, pas kuriuos išvažiavus ir grįžus gausite naują 90 dienų vizą yra Kosta Rika, Meksika, Belizas. Vienur gali užtekti pervažiuoti sieną 24 valandoms, bet gali būti ir 72 valandų reikalavimas palikti CA 4 erdvę, kad būtų galima atnaujinti jūsų turistinę vizą. Dažnai reikalavimai kinta priklausomai nuo šalies, sienos, atskiro pasienio punkto arba net atskiro sutikto pasieniečio. Tačiau oficialių reikalavimų žinojimas tikrai jums padės.

Bauda už vėlavimą priklauso nuo šalies, kurioje ją tektų mokėti. Tai  gali būti ir keli JAV doleriai už papildomą dieną, o gali būti fiksuotas mokestis –  apie šimtą JAV dolerių. Tačiau vėlgi, tai būtina išsiaiškinti planuojant kelionę arba jos metu, nes šios taisyklės nėra labai nepastovios.

Praktikoje kertant CA 4 šalių tarpusavio sienas CA 4 susitarimo nauda mažai matoma. Visose sienos kirtimo postuose jums teks parodyti pasą. Visuose sienos kirtimo postuose, išskyrus El Salvadoro, jums padės žymą į jūsų pasą. Nikaragvoje, Hondūre, nesvarbu įvažiuojate ar išvažiuojate iš/į CA 4 šalis, taip pat teks susimokėti įvažiavimo, išvažiavimo mokesčius, kurie yra nuo keleto iki keliolikos dolerių.

Keturios Centrinės Amerikos šalys, sudariusios laisvo judėjimo susitarimą, ir kaimyninės šalys.
Open post

Couchsurfing

Tai pats ekonomiškiausias ir bendravimo atžvilgiu turbūt vienas iš geriausių nakvynės būdų. Jūs ne tik galite pasinaudoti nemokama nakvyne, bet ir susitikti su įdomiais bei atvirais vietos žmonėmis, kurie jums gali papasakoti apie šalį, miestą, bendruomenę ir kultūrą, kurioje apsistojote. Taip pat, jie gali  patarti ką aplankyti, o galbūt jums ir aprodyti vietos įžymias, įdomias vietas, supažindinti su tradicijomis bei savo draugais ir šeimomis. Taigi, jūsų pažinčių ratas labai prasiplės. Couchsurfing.com yra tik vienas iš panašaus tipo tinklapių, kurie jums pateikia kontaktus žmonių, kurie pasiruošę priimti ar susitikti su keliautojais.

Tačiau norėdami pasinaudoti Couchsurfing suteikiamomis galimybėmis, turėsite skirti papildomai laiko ieškodami įdomių žmonių, rašydami asmeninius laiškus, derindami susitikimo vietas ir apsistojimo sąlygas. Kartais tai tikrai užima nemažai laiko ir parašyti keliems žmonėms ne visada užtenka. Priklausomai kam, kaip ir kuriame mieste parašote, gali tekti išsiųsti daugiau ar mažiau prašymų, kol sulauksite teigiamo atsakymo. Aišku, merginoms yra lengviau susirasti nakvynės vietas nei vaikinams, o ypač jei jų dar ne vienas.

Couchsurfing‘as Lotynų Amerikoje labai nesiskiria nuo couchsurfing‘o Europoje. Gal akivaizdus skirtumas yra toks, kad žymiai mažiau vietos merginų naudojasi šiuo tinklapiu, juo labiau mažesnė tikimybė, kad tos, kurios naudojasi, priims kokį vaikiną nakvynei. Tuo tarpu, ypač turistų lankomose vietose, kur nakvynės brangios, yra nemažai vaikinų, kurie pasirengę priimti išskirtinai tik merginas. Tai nereiškia, kad iš merginų už nakvynę norima kažko daugiau nei tik bendravimo. Tiesiog perskaitykite komentarus ir iš buvusių žmonių nuomonių pamatysite ar gali kilti kokių netikėtumų ar problemų.

Svarbus dalykas su kuriuo turite susitaikyti, yra tai, kad reikės prisitaikyti prie kitų žmonių ir jų buities, kadangi gyvensite jų namuose. Nepiktnaudžiaukite žmonių svetingumu apsistodami ilgiau nei sutarėte ar palikdami jiems tvarkyti jūsų netvarką. Pasisiūlykite prisidėti prie buities darbų (suplauti indus, padėti tvarkyti namus ar paruošti valgį). Paprastai žmonės apsistoja nuo poros iki 4 naktų. Dalis žmonių atsisako priimti tik vienai nakčiai, nes nori turėti laiko pabendrauti ir pažinti pas juos atvažiavusius keliautojus.

Taip pat svarbu prisiminti, kad rašant prašymus tiems, pas ką norite apsistoti, reikia investuoti laiko skaitant tų žmonių profilius. Nerašykite, koks jūs ir jūsų daroma kelionė yra ang. „cool“. Nelabai kam tai bus įdomu. Juo labiau nerašykite, kad neturite pinigų ir jums reikia tik lovos. Mažai kas nori būti nemokamas viešbutis. Parašykite, kodėl tas žmogus jus sudomino, kodėl jūs būtent jį norėtumėte sutikti ir su juo pabendrauti. Čia nereikia primąstyti ir rašyti ištisų romanų. Tiesiog keletas dalykų, kurie jus „užkabino“.  Skaitantysis matys, kad jūs skyrėte laiko perskaityti jo profilį. T.y. iš tiesų domitės juo kaip žmogumi, o ne tik nemokama nakvyne.

Couchsurfing tinklapyje jūs turite galimybę parašyti bendrą prašymą nariams, kokios nors vietos į kurią vykstate. Jeigu ką nors sudomins jūsų parašymas arba jūs patys, tikrai pakvies jus apsistoti pas save ar pabendrauti. Bendrą prašymą galima parašyti ir anksčiau, tačiau asmeninius prašymus geriau rašyti ne anksčiau nei prieš mėnesį ir ne vėliau nei prieš savaitę. Optimaliausiai prieš dvi savaites, nes rašant labai anksti žmonėms tikrai sunku žinoti kokie svarbūs reikalai jiems gali iškilti po gero mėnesio. O rašant labai vėlai žmonės jau būna suplanavę savo laiką. Taip pat bendraudami su kitais pagalvokite, kaip galėtumėte sukelti kuo mažiau nepatogumų jus priimantiems žmonėms. Pavyzdžiui, nepastatykite jų į tokią situaciją, kad jiems reiktų skambinti ar siųsti žinutes į jūsų kitos šalies numerį, nes tai gali papildomai kainuoti. Greitam kontaktavimui naudokite WhatsApp, Facebook messenger ar panašias išmaniojo telefono programėles. Jeigu jus pakviečia prie bendro stalo, pasistenkite kažkuo prisidėti prie jo. Trumpiau tariant, elgitės taip, kaip norėtumėte, kad elgtųsi pas jus apsistojęs žmogus.

Scroll to top