Ekologija

Aplinkos tausojimas ir gamtos resursų saugojimas toli gražu nėra svarbiausi dalykai daugelyje Lotynų Amerikos šalių. Einant ar važiuojant gatvėmis, siaurais keliukais, pamatysite, kad daugelis vietos žmonių be jokio supratimo, kad jie daro kažką ne taip, mėto šiukšles kur pakliuvo. Turistinėse vietose gana gerai organizuojamas šiukšlių rinkimas, o neturistinėse vietose gali užaugti didžiuliai šiukšlynai, kuriuos nuplauna tik kilęs potvynis ar sudegina kilęs gaisras. Tiesa, šiukšlių palikimas kur pakliuvo yra tik matoma aisbergo viršūnė tos mąstysenos (arba tiksliau nemąstymo apie savo elgesio pasekmes), kuri sukuria ir begalę labai rimtų problemų ne tik vietos bendruomenėms, bet ir visam pasauliui. Tarpe jų yra atogrąžų miškų naikinimas, bioįvairovės nykimas, vandens resursų užteršimas cheminėmis medžiagomis, toksinėmis bakterijomis, geriamo vandens resursų netekimas traukiantis kalnų ledynams, keičiantis klimatui, dirvožemio užteršimas cheminėmis medžiagomis, nualinimas, erozija ir dykumų plitimas, koralų nykimas dėl netinkamos žvejybos ar dėl temperatūros pokyčių, vandens parūgštėjimo, aplinkos užteršimas naftos produktais, sunkiaisiais metalais ar kitomis pavojingomis medžiagomis įvykus industriniams išsiliejimams ar tiesiog nevalant savo nuotėkų. Oro tarša miestuose, smogai bei rūgštūs lietūs, potvyniai dėl padažnėjusių klimato anomalijų bei dėl miško netekimo, kuris galėtų absorbuoti drėgmės perteklių, jūros lygio kilimas dėl klimato kaitos, kuris grasina tiek salų, tiek jūros pakrančių gyventojams ir dar daug kitų problemų, kurios labai smarkiai paveikia vietos gyventojų gyvenimus. Prie to dar prisideda išsivysčiusių šalių sukurtos aplinkos taršos problemos. Pavyzdžiui, pasak Pasaulio Banko, Lotynų Amerika yra regionas, kuris labiausiai nukentės nuo klimato kaitos pasekmių, nors generuoja tik 13 % pasaulio šiltnamio dujų emisijų.

Taigi, keliaudami per Lotynų Ameriką, galėsite tiesiogiai susipažinti su įvairiomis ekologinėmis problemomis ir jų pasekmėmis. Daugelį dalykų galėsite pastebėti savo akimis, dalis išaiškės bendraujant su vietos gyventojais, o dalį galėsite patirti savo kailiu (oro tarša miestuose, geriamo vandens nebuvimas, ekstremalios orų anomalijas, dykumų dulkės).

Pagrindinę ekologinių problemų dalį įtakoja žmonių sąmoningumo trūkumas, skurdas ir išsilavinimo nebuvimas. Tačiau didelę dalį prideda stabilios ir skaidrios valdymo sistemos nebuvimas. Daugelis Lotynų Amerikos valstybių vyriausybių dirba neefektyviai, korupcija išvešėjusi visuose sluoksniuose. Todėl šiose šalyse dirbančios korporacijos nesirūpina aplinkos apsauga. Daug pigesnės priemonės yra politikų papirkimas. O su pasekmėms tenka gyventi vietos bendruomenėms. Taip pat dalis valstybių buvo arba dar yra alinamos pilietinių, narko gaujų karų, kurie labai prisideda prie aplinkos resursų ir gamtos naikinimo.

Šiukšlių rūšiavimas ar ekologiniai turgūs ar kokie kiti europietiško sąmoningumo standartai sunkiai surandami Lotynų Amerikoje. Nebent tose vietose, kur būtų gausiau įsikūrę iš vakarų Europos ar JAV emigravę žmonės. Jie gali būti pagal vakarietiškus standartus įkūrę ekologinius ūkius, hostelius, viešbučius, restoranus, kurie prisideda prie aplinkos tausojimo.

Visgi, yra viena šalis Lotynų Amerikoje, kurią verta paminėti atskirai, kadangi ji išsiskiria tarp kitų dėl žmonių sąmoningumo aplinkos atžvilgiu. Ši šalis rašymo metu taip pat puikavosi Laimingumo indekso viršuje (ang. Happy Planet index) ir metai iš metu aplinkosauginių indeksų viršuje. Tai yra Kosta Rika. Ši šalis dar 1948 metais atsisakė kariuomenės, o pinigai skirti jai buvo nukreipti į aplinkos apsaugos ir socialines programas. Kaip vieną iš Kosta Rikos pasiekimų galima paminėti didelę įmiškinimo programą. 1983 m. miškai dengė tik 26% šalies teritorijos, o 2010 m. jau užėmė 52 %. Šalis išsikėlusi tikslą iki 2021 m. pasiekti 70% miškingumą ir tapti nulinių anglies emisijų šalimi. Tai reiškia, kad šalis tiek išleis šiltnamio dujų emisijų, kiek gali absorbuoti jos ekosistemos. Nuo 1994 m. į Kosta Rikos konstitucija taip pat yra įrašyta, kad kiekvienas šios šalies pilietis turi teisę į sveiką ir ekologiškai subalansuotą aplinką. Tai dar ryškiau išsiskiria, kai palygini Kosta Rika su jos kaimynėmis, kurių politikoje aplinkos tausojimas praktiškai neužima jokios vietos. Kurių miškai vis dar intensyviai kertami, o upės ir ežerai vis intensyviau teršiami toksinėmis nuotėkomis. Kosta Rika yra vienas iš didžiausią bioįvairovę pasižyminčių pasaulio kampelių. Gana ankstyvas gamtos vertės suvokimas, leidžia net pusę šios šalies bendro vidaus produkto sukurti iš tarptautinio turizmo, kurio didžiausia dalis nukreipta į nacionalinius parkus ir gamtos rezervatus. Tikėkimės, kad kitos Lotynų Amerikos šalys perims Kosta Rikos pavyzdį ir dėl trumpalaikės naudos nepavers savo šalių dykumomis ir šiukšlynais. Nors šiuo metu Kosta Rika yra bene vienintelis pavyzdys suteikiantis kiek optimizmo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Atsakykite *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Scroll to top