Beveik visi Lotynų Amerikos miestai susikūrė po Kolumbo atvykimo, todėl jie turi bendrų bruožų, kadangi buvo projektuojami panašiu laiku kelių kolonizuojančių šalių. Jeigu nėra akivaizdžių fizinių apribojimų (kaip kalnai, vandenys) miestai buvo suplanuoti kaip matematikai skirtas sąsiuvinio lapas. Kvadratas labai giliai įsišaknijęs lotynų amerikiečių erdvių suvokime. Paklausę apie kokį objektą, gausite informaciją kiek kvadratų reikia (isp. quadros) eiti kuria kryptimi, kiek kvadratų reikia eiti pasukus į kairę ar dešinę. Tiems žmonėms, kurie nelabai prisimena gatvių pavadinimus ar sunkiai orientuojasi pagal subtilius vietos apibūdinimus, toks kelio nubraižymas gali būti lengviau suprantamas ir geriau įsimenamas.
Kitas puikus išradimas gatvių vardų užmaršuoliams yra tai, kad tarpe Meksikos ir Ekvadoro esančiose šalyse praktiškai nenaudojami gatvių pavadinimai. Tiesiog kiekviena gatvė (kuri pavadinta isp. calle, avenida, ruta, carrera) turi savo numerį. Priklausomai nuo šalies, paraleliai einančios gatvės gali turėti lyginius skaičius, o jas kertančios nelyginius. Arba einančios paraleliai būti pavadintos isp. calle, o susikertančios isp. carrera, ar dar kaip kitaip. Jums reikės prisimint ne kažkokius neaiškus pavadinimus, bet labai paprastus ir aiškius skaičius. Taip pat žinodami, kuriuo numeriu pažymėtoje gatvėje esate, puikiai galėsite įvertinti kiek dar liko keliauti iki jūsų tikslo, nes žinosite kiek kvadratų jums dar reiks pereiti. Taigi, pasiklysti turėtų būti sunkiau.
Dar vienas svarbus aspektas – daugelyje miestų gatvių yra tik vienos krypties eismas, kuris irgi vyksta pagal labai aiškius principus. Kas antroje lygiagrečiai einančioje gatvėje eismas vyksta į vieną pusę, o sekančiose priešingomis kryptimis. Taigi, pereidami gatves neužmirkite, kokios krypties eismas buvo prieš tai.
