Open post

Šviesoforai

Pripratusiems prie europietiškos tvarkos pradžioje gali būti sunku suprasti, kokiais būdais reiktų orientuotis pereinant gatvę. Taip, jūs rasite sankryžą, pėsčiųjų perėją ir šviesoforą, kuris dažnai nurodo eismą tik autotransportui, bet ne pėstiesiems. Stovėdami sankryžoje kartais netgi negalėsite matyti, kokios spalvos šviečia mašinoms. Taigi, turėsite naują šaltinį adrenalinui padidinti, bei pasipraktikuoti sprinterio startą. Tai gal kiek perdėta, bet pereinant gatvę tikrai turite būti ypač atidūs. Perėjos paprastai Lotynų Amerikoje suvokiamos tik kaip kelio dekoracijos, į kurias nekreipiama jokio dėmesio, kaip ir į jomis vaikščiojančius pėsčiuosius.

Taip pat ten, kur rasite šviesoforą pėstiesiems, galite nustebti pamatę degant baltą spalvą. Bent Argentinoje galite ją išvysti. Ji reiškia, kad jums galima eiti per perėją. Tik neužmirškite, jei jūsų kelią gali kirsti mašinos, jos tikrai nesiruoš jūsų praleisti. Pasisaugokite!

Open post

Studento pažymėjimas

Jeigu kelionės metu turite galiojantį studento pažymėjimą, tikrai jį pasiimkite kartu. Jis padės jums sutaupyti perkant autobusų bilietus ir bilietus į lankytinas vietas. Tai, aišku, negarantuoja nuolaidų visur, bet tie retoki atvejai kai jos bus, jums leis su kaupu atsiimti už tą „vargą“, kad tampotės jį kartu.

ISIC pažymėjimas puikiai tinka, bet jeigu kartais turite ne tarptautinį, o tik savo universiteto ar mokyklos, galite pabandyti pasinaudoti ir juo. Svarbiausia, kad ant pažymėjimo būtų kažkas panašaus į žodį studentas ir galiojimo data.

Open post

Smėlio musės

Ang. sand fly, isp. mosca de arena, tai įvairių rūšių smėlyje gyvenančios kraujasiurbės muselės. Jų įkandimai sukelia žymiai didesnį perštėjimą negu uodų ir išlieka ilgesnį laiką. Todėl kartą jų „paragavę“ tikrai nenorėsite to pakartoti.

Egzotiškus kraštus mes visada įsivaizduojame kaip balto smėlio paplūdimį su palmėmis, mėlynu jūros vandeniu ir nuostabiu saulėlydžiu. Tuose kraštuose, rodos, gali miegoti, kad ir ant jūros kranto ar po palme paplūdimyje. Juk ten visą laiką šilta. Šilta tai tikrai, bet kelionių žurnalai dažnai užmiršta papasakoti, kad realybė yra truputėlį kitokia. Saulei tekant ar leidžiantis, smėlio musės maitinasi, ir jeigu jūs esate paplūdimyje, būsite puikūs pusryčiai ar vakarienė. O po to, kasydamiesi galėsite ilgai džiaugtis savo „nuostabiais suvenyrais“, kuriuos gavote iš savo išsvajoto paplūdimio. Šie „suvenyrai“ drėgname ir karštame klimate nei sekundei neleis užmiršti apie juos.

Jei nenorite, kad jums taip atsitiktų, tik saulei nusileidus arba prieš jos tekėjimą nebūkite paplūdimyje arba apsirenkite drabužius, kurie dengtų visą jūsų odą ir naudokite veiksmingą repelentą. Žinoma, ne visuose paplūdimiuose rasite šias museles, tačiau jų įkandimų beveik nejausite. Ypač, jei savo jausmus būsite nukreipę į kitus dalykus ar susilpninsite juos alkoholiniais gėrimais. Taigi, tamsoje nelabai žinosite, ar jos čia yra ar ne. Tai suprasite tik vėliau, kada pradėsite kasytis. Todėl būdami paplūdimyje geriau pasisaugokite.

Jeigu jau per vėlu ir jus nukentėjote nuo šių vabzdžių, pasistengike būti kuo daugiau vėsiose, kondicionuojamose patalpose, jokiu būdu nesikasykite niežtinčių vietų, nes geriausiu atveju taip tik prailginsite savo kančias, o blogiausiu – sukelsite infekciją. Sumažinti odos niežulį ir uždegimą galite panaudodami tepaliukus, tokius kaip Ibuprofen, Xylocaine geliai ar Hydrocortisone kremas. Įkandimų vietas laikykite švarias, prauskitės po šaltu vandeniu. Jūsų kančios turėtų baigtis per dvi savaites.

Open post

Slengas

Lotynų Amerikos šalys naudoja buvusių Europos kolonizatorių kalbas savo kasdieniniame gyvenime. Tai gali būti ispanų, portugalų, anglų, prancūzų ar olandų. Tačiau visos šalys prideda savo tarimo būdą, specifines išraiškas ir slengą, kas sukuria šios šalies kalbos prieskonius. Ir nors patiekalas ir tas pats, bet skirtingi prieskoniai sukuria skirtingą pojūtį atsidūrus vis kitoje šalyje. Todėl keliaujant po skirtingas Lotynų Amerikos šalis, jums teks adaptuotis tiek norint suprasti kas yra sakoma, tiek norint būti suprastiems. Labai tikėtina, kad jūsų adaptacijos metu kils įvairių, net ir komiškų situacijų, kada jūs busite neteisingai suprasti. Tai yra visai įmanoma, nes tie patys žodžiai skirtingose šalyse gali turėti visai skirtingą prasmę.

Pavyzdžiui, kai kurie ispanų kalbos žodžiai Ispanijoje ir vienose Lotynų Amerikos šalyse reiškia paprastus dalykus, tačiau kitose turi vulgarias prasmes. Pavyzdžiui, isp. la concha daugelyje ispaniškai kalbančių šalių reiškia kriauklė, tačiau dalyje yra vulgarus moteriškų lyties organų pavadinimas. Kitas pavyzdys yra žodis isp. coger, kuris Ispanijoje ir aplink Karibų jūrą esančiose Lotynų Amerikos šalyse reiškia imti, paimti. Tačiau kitose Lotynų Amerikos šalyse šis žodis turi vulgarią prasmę, kuri reiškia užsiimti seksu.

Daugelis Lotynų Amerikos šalių turi savo specifinius žodžius, kuriuos išgirdę galėsite nesunkiai nuspėti kalbančiųjų gimtąsias šalis. Yra tokių žodžių, kurie šnekamojoje kalboje naudojami ypač dažnai ir jų prasmė priklauso tik nuo konteksto ir išsakytos intonacijos. Pavyzdžiui, argentiniečių neformalus pokalbis sunkiai įsivaizduojamas be žodžio isp. boludo, kuris draugiškame kontekste į lietuvišką slengą verstųsi kaip „bičas“, o nedraugiškame reikštų kažką panašaus į „šiknius“ ar dar stipriau. Čilėje toks žodis yra isp. huevón. Jis taip pat kaip argentiniečių isp. boludo, skirtas tiek draugiškoms situacijoms bendraujant neformaliai, tiek norint ką įžeisti. Jo interpretacija priklauso nuo to, kokiame kontekste ir intonacijoje išgirsite šį žodį. Įdomu tai, kad šių, labai populiarių slengo žodžių pirminė reikšmė yra didelės sėklidės, tačiau šnekamojoje kalboje jie įgauną labai daug skirtingų prasmių.

Anglų kalboje naudojamas žodis „cool“, kuris lietuviškai išsiverstų kaip „kietas, kietai“, Lotynų Amerikos šalyse turi skirtingus atitikmenis. Pavyzdžiui, Argentinoje bus išreiškiamas isp. bárbaro, copado, grosso, Čilėje – isp. bacán, buena tela, hevy, Kolumbijoje – isp. bacano, chévere, chimba, Kosta Rikoje – isp. buena nota, buenazo, carga, chiva, Dominikos Respublikoje – isp. ápero, chulo, jevi, Meksikoje – isp. chido, chingón, Peru – isp. paja, maldito, Venesueloje – isp. cartelúo, de pinga, nota, El Salvadore – isp. chivo, Panamoje – isp. prity, Paragvajuje – isp. purete, Hondūre – isp. qué fresa, tuanis, Gvatemaloje – isp. virgo. Kai kuriuos iš jų naudoja keliose šalyse, kitus tik vienoje. Todėl nenustebkite, jei panaudoję kažką „kieto“ ką išmokote kitoje šalyje, liksite nesuprastas atvykus į naują Lotynų Amerikos šalį.

Nemažiau svarbus negu žodis „kietas“ yra žodis „vakarėlis“, kuris taip pat gali skirtingai vadintis skirtingose šalyse. Žinoma, žodis isp. la fiesta suprantamas visose lotynų šalyse. Tačiau priklausomai nuo šalių, vakarėlis gali vadintis isp. rumba, carrete, pachanga, farra, gozadera, juerga, peda, jarra ir t.t. Taigi, pasistenkite pasidomėti, kaip toje šalyje į kurią atvykstate vadinami vakarėliai, kad nepražiopsotumėte jų vien dėl to, kad nesupratote, kur jus kviečia.

Vienas iš įdomesnių išsireiškimų yra Kosta Rikoje naudojamas isp. pura vida posakis. Lietuviškai jį  galėtume išsiversti kaip „grynas“ ar „tikras gyvenimas“. Kosta Rikoje šis išsireikimas gali būti naudojamas tiek pasisveikinant, tiek atsisveikinant, tiek pasakyti komplimentą, tiek padėkoti ir praktiškai visose kontekstuose. Ši frazė tarsi reprezentuoja Kosta Rikos kultūros vertybes, kuriomis siekiama gyvenimo pilno gyvybės, laimės ir be streso.

Dar daug visokių kitų įdomių dalykų atrasite keliaudami po Lotynų Ameriką. Kalbos vingrybės bus daugelio nesusipratimų priežastis, kaip ir daugelio pokalbių tema. Tačiau, vietos žmonės jums tikrai mielai padės susigaudyti visoje šioje painiavoje. Juk turbūt nėra nieko mieliau ir smagiau, nei iš atvykėlio išgirsti tik vietos žmonėms suprantamus posakius.

Open post

Skiepai

Vykstant į egzotiškas šalis visuomet iškyla skiepų klausimas. Būtina sužinoti, kokie reikalingi tiek dėl įvažiavimo reikalavimų, tiek dėl apsaugos nuo pavojingų ligų. Rašymo metu tik vienas skiepas buvo privalomas įvažiuojant į kai kurias Lotynų Amerikos šalis. Šis skiepas yra nuo geltonojo drugio. Tik Prancūzijos Gvianoje reikalaujama skiepo iš visų keliautojų vyresnių nei 9 mėn. Kitose šalyse gali būti reikalaujama geltonojo drugio skiepo iš atvykstančių iš geltonojo drugio infekuotų teritorijų. Reikalavimai pagal šalis pateikti esančioje žemiau lentelėje.

 

ŠALYS

Infekuotos geltonojo drugio šalys Šalys, reikalaujančios skiepijimo nuo geltonojo drugio sertifikato iš keliautojų, atvykstancių iš infekuotų teritorijų Šalys reikalaujančios skiepijimo nuo geltonojo drugio sertifikato iš visų keliautojų

Argentina

taip

Belizas

taip

Bolivija taip

taip

Brazilija

taip

Kolumbija

taip

Kosta Rika

taip

Dominika

taip***

Ekvadoras

taip taip
Salvadoras

taip

Prancūzijos Gviana

taip

taip***

Gvatemala

taip

Gajana

taip

taip

Hondūras

taip***

Martinika

taip
Meksika

taip***

Nikaragva

taip

Panama

taip

Paragvajus

taip

Peru

taip

Surinamas

taip taip
Trinidadas ir Tobagas taip

taip***

Venesuela

taip

***Geltonojo drugio vakcinacijos reikalavimas keliaujantiems tranzitu  per infekuotą šalį.

Šaltinis Užkrečiamų ligų ir AIDS centro tinklapis: http://www.ulac.lt/keliautojams

 

Kaip įrodymą, kad turite pasidarę privalomą skiepą, turėsite pateikti tarptautinį skiepų pasą, kurį galima gauti sveikatos priežiūros įstaigoje. Tai tokia graži geltona knygutė, kurią turėsite saugoti savo kelionės metu. Geltonojo drugio įrašas į ją turi būti pažymėtas ne mažiau nei prieš 10 parų, kad būtų pripažintas galiojančiu.

Dėl kitų skiepų reikėtų, kad pasitartumėte su šeimos gydytoju. Galbūt jums reikalinga hepatito A ar B arba kitų ligų vakcinacija, revakcinacija. Tai priklauso nuo užkrečiamų ligų rizikos, jūsų amžiaus, sveikatos būklės ir ankstesnių skiepijimų, kelionės tikslo, trukmės ar buvo sunkios nepageidaujamos reakcijos į ankstesnius skiepijimus, skiepijimų kainos ir t.t. Nepatingėkite (ir geriau anksčiau) pasidomėti šiuo klausimų planuodami savo kelionę.

Open post

Siesta

Tai gali reikšti arba trumpą miegą popiečio metu, arba vidudienio pertrauką tarp darbo laiko. Ši tradicija atkeliavo į Lotynų Amerika su ispanų kolonizatoriais iš pietų Europos, kur toks paprotys labai populiarus. Siesta yra poilsio valandos karščiausiu dienos metu. Jei buvote Ispanijoje, turbūt puikiai pamenate tą keistoką dienos ritmą, kai parduotuvių, bankų, įmonių darbo laikas prasideda 9 ryte, o baigiasi tik apie 8 vakare, nes vidudieni tarp 13 ir 16 valandų viskas užsidaro siestai. Ši tradicija atsirado iš praktiškumo, norint išvengti didelio pervargimo nuo karščio vidudienio metu, tačiau dabar daugeliui žmonių dirbant ofisuose ir kondicionuojamuose patalpose, kažin ar beturi kokią praktinę prasmę. Visgi, keliaunat ir jūs pajusite, kad karščiausią dienos metą yra geriausią paskirti siestai, nes tikrai nesinori vaikštinėti, ypač miestuose, spiginant saulei.

Dalyje Lotynų Amerikos šalių irgi rasite tokią pat siestą kaip ir Ispanijoje. Pavyzdžiui, dalyje Argentinos į siestą žiūrima rimtai. Žinoma, Buenos Aires, gyvenimas nestoja, tačiau mažesniuose miestuose ir kaimiškuose vietovėse nuo 12 iki 16 valandos yra siestos metas. Jis skirtas poilsiui ir šeimai. Kitose Lotynų Amerikos šalyse, pavyzdžiui Kosta Rikoje, Ekvadore, Meksikoje, parduotuvės, ypač mažesnėse vietovėse, irgi gali užsidaryti porai valandų (tarp 13 ir 15 arba tarp 14 ir 16 valandos) tam, kad darbuotojai turėtų galimybe pavalgyti su šeima, trumpam pailsėti. Tai nėra vadinama siesta. Tai daugiau pailginti pietūs. Bet jų metu irgi galima pasislėpti nuo kaitriausios saulės ir nusnūsti popietuką.

Keliaujant, svarbiausia žinoti, kad pravartu pasidomėti, kokios yra darbo valandos yra toje šalyje ar vietovėje į kurią vykstate. Žinoma, tai greit sužinosite ir  iš vietos žmonių. Tačiau jeigu planuojate intensyvų kelionės grafiką, darbo laikas gali jį pakoreguoti.

Open post

Sienos kirtimas

Tai yra viena iš rimčiausių užduočių jūsų kelionėje. Pripratus prie europietiškos laisvės, sunku įsivaizduoti visas galimas problemas, tačiau pernelyg didelis atsipalaidavimas gali sukelti gana nemalonių situacijų. Taigi, planuodami kelionę pasistenkite rasti reikalingą informaciją apie sienos kirtimą. Susižinokite, kokių jums dokumentų reikia norint išvykti iš kokios šalies ir atvykti į kitą, kurioje vietoje geriausia kirsti sieną, kokie yra įvažiavimo ar išvažiavimo mokesčiai, ar reikalingas skiepų pasas ir kokie privalomi skiepai, ar reikalinga viza. Turite išsiaiškinti, ar reikalingas atgalinis arba tolesnės kelionės bilietas įvažiuojant į šalį. Tai gali būti svarbu atvykstant lėktuvu. Sužinokite kas yra draudžiama išvežti ar įvežti, kaip nuvyksite iki sienos, koks atstumas tarp abiejų šalių pasienio patikros ofisų, kaip galėsite nuo sienos nuvykti iki jūsų nakvynės vietos, kur geriausia išsikeisti pinigus, koks realus valiutos keitimo santykis, kokia valiuta galėsite sumokėti mokesčius, kiek laiko galite išbūti šalyje ir t.t.

Tik nepulkite į paniką. Dažniausiai sienos kirtimas turistams būna nesudėtingas, ypač jei keliaujate be mašinos. Jei keliaujate su mašina, jūsų lauks papildoma krūva reikalų (draudimai, papildomi mokesčiai, dezinfekcijos ir t.t.). Šiems reikalams palengvinti prie sienos jums greitai atsiras vietos pagalbininkų. Žinoma, tokia pagalba ne už ačiū, bet jei nemokate ispanų kalbos ir baiminatės galimų problemų, jūsų užmokėta suma gali atrodyti pakankamai nedidelė lyginant su tais neaiškumais kurie būtų kilę.

Tačiau, jei keliaujate tik su kuprine, gyvenimas yra lengvesnis. Paprastai viena – dvi valandos stovėjimo eilėse, popieriukų pildymo ir galite toliau keliauti. Kartais gali būti sunku suprasti, kur ir kokį popieriuką ar mokestuką jums reikia užpildyti, užmokėti. Bet nesijaudinkit, tiesiog sekite žmonių srautą, bei kartokite, ką jie daro. Dažnai vienintelis išsiskyrimas bendrame sraute būna tik atskiri langeliai, skirti šalies piliečiams ir užsieniečiams. Turėtumėte ten nesunkiai rasti savo vietą.

Esminis sienos kirtimo elementas yra štampuko pase gavimas. Dažnai užtenka tik pateikti savo pasą ir iš sumišusių pareigūnų, pirmą kart išgirdusių tokią šalį kaip Lietuva, atgausite savo pasą su štampuku. Visgi, kertant kiekvieną sieną, jūsų gali laukti siurprizų. Geriausias nuo jų apsidraudimas – perskaityti atsiliepimus keliautojų forumuose (pvz., www.tripadvisor.com ar kituose) apie kitų keliautojų patirtį šiose vietose. Gausite reikalingos informacijos, kuri jums padės tolimesnėje kelionėje. Dažniausiai kertant sieną būna vienas ar keli dalykai, kurie skiriasi nuo kitų, ir jų nežinodami galite turėti problemų.

O kokios gali kilti problemos? Pavyzdžiui, jeigu atvykstate į Hondūrą1 ar Prancūzų Gvianą ir neturite tarptautinio skiepų paso su geltonosios karštligės skiepo įrašu, kuris padarytas, bent prieš dešimt dienų, jūs nebūsite įleisti į šalį. Nesvarbu, ar jūsų laukia skrydis, ar dar kas svarbesnio. Turėsite rasti kur pasiskiepyti ir pralaukti dešimt parų prieš vėl bandydami kirsti sieną. Taip pat, jeigu vykstate į Čilę prisipirkę sau ar lauktuvėms visokiausių dirbinių iš augalų ar kokių gardumynų, galite būti nustebinti, kai viską iš jūsų atims, gal net ir rimtą baudą pateiks. Ši šalis ypač rimtai žiūri į gamtos apsaugą nuo invazinių rūšių ir ligų. Pavyzdžiui, registruojantis skrydžiui iš Meksikos, galite būti nustebinti kuomet jums praneš, kad jūs nesumokėjote kažkokio įvažiavimo mokesčio į šią šalį apie kurį jums kertant sieną prieš mėnesį niekas net nesakė. Aišku, tai nedidelė problema jei kišenėje pasilikote laisvų 30 JAV dolerių. O jeigu viską išleidote lauktuvėms. Kas tada? O jei dar prie to paties ir pametėte kažkokį popieriuką, kuri jums davė įvažiuojant į Meksiką ir kurį reikia atiduoti kertant vėl sieną. Štai jums dar ir bauda, o jūsų skrydis jau čia pat. Pavyzdžiui, atskridote į vieną iš tarptautinių Brazilijos oro uostų ir iš jūsų migracijos pareigūnai reikalauja parodyti savo atgalinį bilietą arba tolesnio skrydžio bilietą būtent iš Brazilijos, kaip įrodymą, kad neužsibūsite ilgesnį laiką nei numatyta. Tačiau jūs atvykote tik su vienos krypties bilietu, nes planavote atgalinį bilietą nusipirkti kažkada vėliau, arba turite atgalinį bilietą, bet iš Bolivijos, iki kurios planavote nusigauti vietos autobusais. Pareigūnams to neužtenka ir jūs priverstas pirkti brangius lėktuvo bilietus, kurių jums visai nereikia.

Tai tik kelios iš labai realių situacijų, į kokias galite patekti savo kelionės metu. Vienintelis būdas jų išvengti – ieškoti reikiamos informacijos prieš kertant sieną.

1Hondūre skiepas reikalingas tik atvykstant iš šalių kur geltonoji karštligė yra paplitusi.

Open post

Savanoriškas darbas laivuose

Savanoriškas darbas laivuose ir jachtose būnant įgulos nariu yra vienas iš būdų sutaupyti savo pinigus skirtus skrydžiams ar kitam transportui, patirti nepamirštamų nuotykių ir išbandyti save. Šaunu, jei turite patirties tokiame darbe, bet jei neturite, nepergyvenkite, tikrai atsiras nemažai darbų denyje ir naujokui. Žemiau pateikiamos organizacijos, kurių pagalba galite susisiekti su asmenimis ieškančiais įgulos.

 

Organizacija Tinklapis Nario mokestis
Crewseekers http://www.crewseekers.net/ ~80 EUR pusei metų
Find A Crew https://www.findacrew.net/ ~50 EUR 30 dienų
Crewbay http://www.crewbay.com/ Nemokama
Sailing Networks http://www.sailingnetworks.com/ Nemokama
Ocean Crew Link http://oceancrewlink.com/ Nemokama
Open post

Savanoriškas darbas

Savanoriško darbo yra ne viena rūšis. Jas grubiai galima būtų padalinti į dvi grupes. Pirmoji, tai turistinis savanoriavimas. Jūs mokate pinigus, kad kažkas jums suteikia galimybę ir priemonės (apgyvendinimą, maitinimą), o jūs savo energiją panaudojate geriems darbams. Dalyvio mokesčiai tikrai būna toli gražu ne simboliški (paprastai keli šimtai eurų per savaitę), bet siūlomos veiklos labai įdomios, tokios kaip darbas gamtos rezervatuose, gyvūnų gelbėjimo centruose, taip pat darbas su vietos bendruomenėmis ir dar daug visko įdomaus galite patirti. Žinoma, šiuo atveju jūsų kelionė pigumu nepasižymės.

Kita galimybė – jūs randate asmenis ar organizacijas, kurioms reikalinga pagalba ir jos pasiruošusios nemokamai jus priimti savanoriškam darbui. Paprastai šiuo atveju jums už jūsų darbą būna suteikta nemokama apgyvendinimo vieta ir maitinimas. Pats darbas ir darbo valandos priklauso nuo kiekvienos vietos. Paprastai tai būna apie 5-6 val. per dieną, 5-6 dienos per savaitę. Tačiau galite rasti ir vietų, kuriose jums gali reikėti dirbti tik 2-4 valandas, 3-4 dienas per parą. Savanoriavimo vietas galima nesunkiai rasti internete. Pagrindiniai tinklapiai skirti norintiems savanoriauti pateikti žemiau esančioje lentelėje.

 

Organicija Interneto adresas Narystės mokestis Mokamas
Workway https://www.workaway.info/ 23 EUR Kartą per du metus.
HelpX http://www.helpx.net/ 20 EUR Kartą per du metus.
WWOOF http://www.wwoof.net/ ~30 USD (priklausomai nuo šalies) Kartą per metus.

 

Visų organizacijų siūlomas savanoriavimo vietas galite pasižiūrėti ir neužregistravę, tačiau norėdami gauti kontaktus, turėsite sukurti savo profilį ir sumokėti registracijos mokestį. Workaway ir HelpX iš esmės yra labai panašios organizacijos, savo duomenų bazėse turinčios įvairiausių savanoriavimų pasiūlymų. Nuo darbo viešbučiuose, hosteliuose, restoranuose, ūkiuose, statybose iki pagalbos namų darbuose, anglų kalbos mokymo mokyklose, banglenčių ar jėgos aitvarų mokyklose, laivuose ir t.t. Užsiregistravus jums tampa prieinama pasaulinė duomenų bazė, kuria naudojantis galite rasti jus dominančias veiklas šalyse į kurias planuojate vykti. Kai kuriose šalyse (ypač išsivysčiusiose) savanoriavimo vietų pasiūla yra žymiai didesnė nei kitose.

WWOOF (ang. World Wide Opportunities in Organing Farming) yra organizacija, kuri koncentruojasi į pagalbą ekologiniams ūkiams. Tai yra viena seniausių iš savanoriavimo organizacijų. Ji buvo įkurta Anglijoje dar 1971 m. Šios organizacijos duomenų bazėje rasite darbų pasiūlymų ne tik įvairios paskirties ūkiuose, bet ir eko apgyvendinimo vietose, eko centruose, eko bendruomenėse ir t.t. Šios organizacijos narystės registracija ir kontaktų gavimas vyksta per nacionalines WWOOF nares, kurių kiekviena turi savo narystės mokestį, kurį sumokėjus galite gauti kontaktus tik tos šalies savanoriavimo vietoms. Taigi, kiek šalių planuojate savanoriauti, tiek kartų teks palengvinti savo kišenę. Be to, nuo kitų dviejų savanoriavimo organizacijų ši skiriasi savo archaiškumu. Dažniausiai nacionalinių organizacijų tinklapiai gana primityvus, neturi komentarų skilties (kuriose savanoriai pateikia savo įspūdžius apie savanoriavimo vietas), neturi interaktyvių žemėlapių su pateiktomis vietomis ir t.t. Gali būti, kad sumokėjus narystės mokestį jūs galite gauti tiesiog tekstinį dokumentą su kontaktais. Kiekvienos šalies tinklapiai skiriasi, todėl sunku prognozuoti su kuo jums teks susidurti, bet WWOOF tinklapių patogumas ir funkcionalumas neprilygs HelpX ir Workway organizacijų tinklapiams.

Svarbiausia prieš nusprendžiant pasirinkti vieną ar kitą savanoriavimo vietą yra išsiaiškinti apie darbo ir gyvenimo sąlygas. Kokį darbą teks dirbti, kokio fizinio pajėgumo reikia, kiek valandų, kiek dienų per savaitę turėsite dirbti, kur jus apgyvendins, ar bus ten elektra, internetas, karštas vanduo, koks bus ir kiek kartų per dieną gausite maisto, ar jums patiems reikės gamintis ar bus pagaminta, jei patiems reiks ruošti maistą, ar tai bus įskaičiuota į darbo valandas. Dažnai tinklapyje nebūna pateikta tiek informacijos. Be to, svarbu dar ir dėl to, kadangi Lotynų Amerikoje, skirtingai nuo Vakarų Europos šalių, nemokamos apgyvendinimo vietos ir maitinimo suteikimas gali būti interpretuojamas labai įvairiai. Gautais kontaktais tiesiogiai susisiekite su savanoriavimo vietomis ir išsiaiškinkite viską, kas jums neaišku. Gavę atsakymą arba neatsakymą, visada sužinosite daugiau ne tik apie pačias savanoriavimo vietas, bet ir apie žmones su kuriais jums tektų gyventi, jeigu pasirinktumėte siūlomą vietą. Stenkitės išsiųsti laiškus su užklausomis ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jūsų planuojamo savanoriavimo laiko.

Savanoriavimas vienoje vietoje paprastai trunka nuo 2 savaičių iki mėnesio ar daugiau, tačiau tikslios taisyklės čia nėra, priklauso kaip sutarsite su vietos šeimininkais. Kuo ilgiau jūs norėsite pasilikti, tuo paprastai geriau šeimininkui, nes jam mažiau galvos skausmo dėl naujų savanorių ieškojimo, jų apmokymo. Tačiau, jeigu atvykę jūs jaučiate, kad ši vieta nėra tai ko tikėjotės, tikrai neverta gaišti joje savo laiko. Šaunu, jeigu prieš atvykstant apsižiūrite, kokiose artimose vietose taip pat galėtumėte savanoriauti, arba kuriose vietose apsistotumėte, jeigu kažkas pasikeistų.

Apibendrinant galima sakyti, kad pusę vietų, kuriose atsidursite bus „OK“, bet kita pusė bus fantastiškos, kur jums patiks ir aplinka ir žmonės ir darbas. Ir tik labai retos, kuriose bus kokių tai rimtesnių problemų. Šiose vietose jums tiesiog reikia pasakyti ačiū ir viso gero arba isp. gracias y adiós.

Open post

Pokelioninė depresija

Arba dar kitaip – poatostoginis bliuzas (ang. post-vacation blues). Žinoma, tai ne tik susiję su kelionėmis į Lotynų Ameriką. Ruošdamiesi keliauti ilgesniam laikui, turėtumėte būti pasiruošę ir tam kas jūsų laukia grįžus. Kuo ilgiau keliaujate, kuo labiau patiko jūsų kelionė, ir kuo į niūresnį metų laiką sugrįžote, tuo gali būti sunkiau priprasti prie „normalaus“ gyvenimo ritmo ir jį sudarančios rutinos. Normalus, įprastas gyvenimas, lyginant su gyvenimu kelionės metu, atrodys visiškai nuobodus ir beprasmis. Galite jaustis liūdnas, pavargęs, pilnas nostalgijos, neturėti apetito ar atvirkščiai, per didelį apetitą, gali būti sunku susikaupianti. Galite jausti netgi pastovų pyktį. Ekstremaliais atvejais ši nuotaika gali praugti į tikrą depresiją, nors daugeliu atveju viskas praeina sąlyginai greitai.

Svarbiausia suprasti, kad šios nuotaikos yra visiškai natūralios ir privalu duoti sau laiko prisitaikyti prie rutinos ir naujo gyvenimo tempo. Nesistenkite per greitai pulti prie darbų ar kitų reikalų, nes tai gali dar labiau apsunkinti adaptaciją. Daugelis žmonių būdami kelionėje daugiau ar mažiau pasiilgsta namų ir svajoja apie susitikimus su savo draugais, artimaisiais, ar aplankyti širdžiai mielas vietas. Jeigu lūkesčiai labai didelį, tai grįžus gali prisidėti prie blogos nuotaikos.

Pasirūpinkite savimi, pasidalinkite savo istorijomis su draugais ir artimaisiais. Pritaikykite grįžus tai, ką išmokote, sužinojote kelionėje. Tai gali būti nauji valgiai, naujos kalbos ar nauji šokių įgūdžiai ar tiesiog pasikeitęs mąstymas. Pradėkite daryti pokyčius savo gyvenime, apie kuriuos sumąstėte kelionės metu. O svarbiausia, pradėkite planuoti sekančią jūsų kelionę. Tai padės jums pozityviai žvelgti į priekį.

Scroll to top