Tai gali reikšti arba trumpą miegą popiečio metu, arba vidudienio pertrauką tarp darbo laiko. Ši tradicija atkeliavo į Lotynų Amerika su ispanų kolonizatoriais iš pietų Europos, kur toks paprotys labai populiarus. Siesta yra poilsio valandos karščiausiu dienos metu. Jei buvote Ispanijoje, turbūt puikiai pamenate tą keistoką dienos ritmą, kai parduotuvių, bankų, įmonių darbo laikas prasideda 9 ryte, o baigiasi tik apie 8 vakare, nes vidudieni tarp 13 ir 16 valandų viskas užsidaro siestai. Ši tradicija atsirado iš praktiškumo, norint išvengti didelio pervargimo nuo karščio vidudienio metu, tačiau dabar daugeliui žmonių dirbant ofisuose ir kondicionuojamuose patalpose, kažin ar beturi kokią praktinę prasmę. Visgi, keliaunat ir jūs pajusite, kad karščiausią dienos metą yra geriausią paskirti siestai, nes tikrai nesinori vaikštinėti, ypač miestuose, spiginant saulei.
Dalyje Lotynų Amerikos šalių irgi rasite tokią pat siestą kaip ir Ispanijoje. Pavyzdžiui, dalyje Argentinos į siestą žiūrima rimtai. Žinoma, Buenos Aires, gyvenimas nestoja, tačiau mažesniuose miestuose ir kaimiškuose vietovėse nuo 12 iki 16 valandos yra siestos metas. Jis skirtas poilsiui ir šeimai. Kitose Lotynų Amerikos šalyse, pavyzdžiui Kosta Rikoje, Ekvadore, Meksikoje, parduotuvės, ypač mažesnėse vietovėse, irgi gali užsidaryti porai valandų (tarp 13 ir 15 arba tarp 14 ir 16 valandos) tam, kad darbuotojai turėtų galimybe pavalgyti su šeima, trumpam pailsėti. Tai nėra vadinama siesta. Tai daugiau pailginti pietūs. Bet jų metu irgi galima pasislėpti nuo kaitriausios saulės ir nusnūsti popietuką.
Keliaujant, svarbiausia žinoti, kad pravartu pasidomėti, kokios yra darbo valandos yra toje šalyje ar vietovėje į kurią vykstate. Žinoma, tai greit sužinosite ir iš vietos žmonių. Tačiau jeigu planuojate intensyvų kelionės grafiką, darbo laikas gali jį pakoreguoti.
