Pasisveikinimas

Tiems, kas geriau susipažinę su pietų Europos kultūra, didelio šoko neturėtų būti, nes rasite labai panašių dalykų. O tiems, kas nebuvę pietų šalyse, gali tekti šiek tiek save perlaužti, kad įsilietumėte į kultūrinę aplinką ir nesukeltumėte keblių situacijų nei sau nei kitiems.

Pirmiausia, svarbu suprasti, kad mūsų įprastas lietuviškas pasisveikinimas su pažįstamais, kai vyrai vyrams paspaudžia rankas, moteris su moterimis arba vyrai su moterimis pasako tik labas, viens kito nepaliesdami, yra laikomas Lotynų Amerikoje gerų geriausiai labai šaltu, o blogiausiai visiškai nemandagiu. Lotynų Amerikoje, kaip ir pietų Europoje, pasisveikinant ir atsisveikinant yra labai svarbus kūno kontaktas ir bučinys į skruostą. Ir nesvarbu, kad jūs pirmąkart pamatėte šį žmogų.

Moteris su moterimis arba vyrai su moterimis Lotynų Amerikoje neformalioje draugų, pažįstamų aplinkoje sveikinasi mažesniu ar didesniu apkabinimu ir bučiniu į skruostą. Gali būti skruosto pabučiavimas arba tik jų sulietimas su bučiniu į orą. Bučinių skaičius priklauso nuo šalies ir konkrečios vietovės, kurioje esate, arba net nuo to, ar sveikinatės su ištekėjusia ar dar neištekėjusia moterimi/mergina.

Vyrai su vyrais Argentinoje irgi sveikinasi bučiniais ir apkabinimais. Urugvajuje ir Čilėje toks būdas taip pat populiarus, bet labiau įprastas tarp artimesnių draugų. Tačiau Argentinoje taip neformalioje aplinkoje sveikinasi ir nauji pažįstami. Taigi, lietuviškiems vyrams iš pradžių gali būti šioks toks, švelniai tariant, diskomfortas, nes niekas mūsų kultūrinėje aplinkoje neparuošė bučiniams tarp vyrų, kad ir į skruostą. Laimei, toks siaubingas dalykas vyksta tik Argentinoje. Kitur tiesiog reikia pasistengti pasislėpti nuo argentiniečių, kad jūsų neužpultų su savo bučiavimosi tradicijomis.

Kitose Lotynų Amerikos šalyse vyrai su vyrais sveikinasi paduodami ranką ir susiliesdami krūtinėmis ir darydami pusiau apsikabinimą su laisva ranka. Rankos padavimas irgi kiek skiriasi nuo to, ką esame įpratę daryti Lietuvoje. Lietuvoje mes tiesiog paduodame delną į delną pirštais žemyn, kiek spustelėjame arba sutraiškome kito sveikinančiojo ranką ir viskas. Lotynų Amerikoje toks rankos padavimas laikomas formaliu. Su draugais jūs ranką duodate pirštais į viršų ir paspaudžiate tarsi norėdami viens kitam pademonstruoti savo bicepsus. Išvysite ir kitų variantų, pvz., kai pasisveikinant pirmiausiai suliečiami kumščiai ir t.t.

Vienaip ar kitaip, jeigu tinkamai nepasisveikinsite, vietiniai jūsų tikrai prie kryžiaus neprikals. Jie supranta, kad jūs esate sužalotas savo gimtosios šalies papročių ir kultūros. Tačiau žinoma natūralūs žmonių instinktai pajutus kūno kalbą, kuri išreiškia norą išlaikyti atstumą, vers vietos žmones jaustis nelabai patogiai jūsų draugijoje. Taigi, geriausia yra stebėti tai, ką daro vietos žmonės, ir daryti taip kaip jie. O jei kartais prašausite, nieko blogo. Bus puiki istorija pasijuokti tiek jums, tiek jūsų naujiems pažįstamiems. Svarbiausia, neužmirškite kūno kontakto bei pasisveikinti ir atsisveikinti su kiekvienu iš susirinkusiųjų arba su tais, su kuriais jūs bendravote. Atsisveikinimas su visu kambariu vienu metu laikomas nepagarbiu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Atsakykite *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Scroll to top