Tai, kas įvyko praėjusią savaitę ir tęsiasi dabar, aiškiai tai parodo. Tiek daug blogų naujienų liberalioms demokratijoms ir tuo pačiu tiek gerų Putinui, Xi Jinpingui, Irano bei Šiaurės Korėjos despotams nematėme jau maždaug 80 metų. Ir tam nebuvo jokios kitos svarbios priežasties – išskyrus tai, kad į valdžią JAV sugrįžo Trumpas.
Praėjusį ketvirtadienį naujasis JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas Briuselyje, per NATO gynybos ministrų susitikimą, visus artimiausius JAV sąjungininkus „apdovanojo šlapiu skuduru per veidą“. Jis pareiškė, kad Ukraina turėtų pamiršti apie savo teritorijų susigrąžinimą, europiečiai privalės patys finansuoti savo saugumą, o JAV tik nustatys jiems sąlygas.
O penktadienį JAV viceprezidentas J. D. Vance’as Miuncheno saugumo konferencijoje savo sąjungininkams „sudavė spyrį į kiaušus“ apkaltinęs Europos liberalias demokratijas ribojant Rusijos kišimąsi į Europos demokratinių šalių rinkimus ir ribojant ekstremalių dešiniųjų jėgų melagienų skleidimą. Pasak jo didžiausia grėsmė žemynui kilo ne iš Rusijos ar Kinijos, o „iš vidaus“. Terminai pasiskolinti tiesiai fašistinių vadovėlių.
JAV priešai liberalios demokratijos
Nors komentatoriams kalbant apie geopolitiką galima išgirsti teiginių, kad JAV siekia persiorientuoti į grėsmę iš Kinijos arba grįžta prie izoliacionizmo, akivaizdu, kad tai nepaaiškina dabartinių veiksmų.
Jei JAV nori parodyti Kinijai jos vietą, kodėl tuomet puolami artimiausi sąjungininkai, o ne Kinija ar jos vasalas Rusija? Kanadai ir Grenlandijai (autonominei Danijos daliai) grasinama aneksija. Padidinti tarifai aliuminiui ir plienui, kas iš esmės skirta pakenkti Kanados ir Europos ekonomikoms. Grasinama atimti Panamos kanalą iš Panamos, o JAV kariniai lėktuvai nesuderinus įsiveržia į Kolumbijos oro erdvę.
Tuo pačiu Ukraina ir Europa gavo aiškią žinutę: jos tėra kolonijos, nes prie derybų dėl taikos Ukrainoje ir Europoje nebuvo ir nebus pakviestos. Ukrainai išrašyta sąskaita už jau suteiktą paramą – reikalaujama pusės šalies gamtinių išteklių. Ne JAV nesiekia investicijų ar darbo vietų kūrimo Ukrainoje, o tiesiog reikalauja pusės visų pajamų iš išgaunamų gamtinių išteklių.
Trumpas reikalauja, kad Ukraina kompensuotų 500 mlrd. JAV dolerių už jau suteiktą ginkluotę ir pagalba, nors JAV parama vertinama tik apie 120 mlrd. JAV dolerių. JAV teikė senus ginklus kaip paramą, iš tikrųjų greičiausiai net sutaupė lėšų – Ukraina sunaudojo seną, šaltojo karo laikų ginkluotę, kurios utilizavimas būtų buvęs brangus, o skirti pinigai (kuriuos dabar reikalaujama grąžinti) yra naudojami JAV arsenalo atnaujinimui, taip įdarbinant JAV įmones.
Tai vyksta su artimiausiais JAV sąjungininkais, kurie priklauso liberalių demokratijų klubui ir iki šiol buvo linkę visur sekti JAV lyderystę ir vykdyti jos prašymus – siųsti karius į Afganistaną ir Iraką, suteikti savo šalių teritoriją JAV karinėms bazėms, slaptiesiems kalėjimams ir t.t. Iš esmės JAV sąjungininkai didino JAV galia ir toliau buvo pasirengę tai daryti, nes JAV hegemonija, kad ir kokius trūkumus turėjo, visgi užtikrino taiką, laisvę šioms valstybėms ir ekonominį progresą.
JAV draugai fašistinės ir autokratinės šalys
Tačiau Trumpo administracija savo veiksmais rodo siekį griauti liberalias demokratijas. Geriausi Mar-a-Lago svečiai – tokie lyderiai kaip Orbanas, skubama kuo greičiau paskambinti Putinui, žaibo greičiu organizuojami JAV ir Rusijos susitikimai Saudo Arabijoje. Tikrasis Trumpo viceprezidentas – turtingiausias pasaulio žmogus E. Muskas – kišasi į rinkimus Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje, remdamas kraštutines dešiniąsias politines jėgas.
Tuo pat metu JAV valstybės institucijos sparčiai ardomos iš vidaus – į aukščiausius postus skiriami didžiausi sąmokslo teorijų skleidėjai ir labiausiai nekvalifikuoti asmenys, kurie įsivardijo kaip savo pagrindinį tikslą (prieš oficialiai paskelbiant jų kandidatūras) – sunaikinti pačias institucijas, kurioms jie dabar prisiekė tarnauti. Musko kontroliuojami (bent valstybei neatsakingi) paaugliai veržiasi į vis naujas valstybines institucijas, atleidžia darbuotojus, perima kompiuterines ir mokėjimų sistemas.
Tai nėra daroma siekiant sustiprinti JAV kovą su Kinija ar Rusija – be sąjungininkų ir stiprių institucijų su kvalifikuotais specialistais Amerika neturi šansų laimėti šioje kovoje. Tokio tikslo ir nėra. Tikrasis tikslas – sunaikinti liberalią demokratiją, nes būtent liberalizmas, Trumpo ir jį supančių asmenų akimis, yra pagrindinis priešas tiek JAV viduje, tiek už jos ribų. Būtent liberalizmas trukdo plisti fašistinei ideologijai ir autoritariniam valdymui.
Trumpas yra fašistas ir nusprendžiau ne aš, ne kokie nors letistai ar JAV demokratai, o žmonės, kurie jį geriausiai pažįsta ir dirbo su juo per pirmąją kadenciją. Keletas viešai pasisakiusių pavyzdžių: Johnas Boltonas – Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas, Generolas Markas Milley – Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas, Generolas Johnas Kelly – Baltųjų rūmų administracijos vadovas, Michaelas Cohenas – Trumpo advokatas ir „Trumpo reikalų tvarkytojas“, Generolas Jamesas Mattisas – Gynybos sekretorius.
Jo veiksmai puikiai tai patvirtina. Net paskutinio šio antradienio įvykusio susitikimo Saudo Arabijoje tarp JAV ir Rusijos esminis taikos susitarimo punktas buvo, kad reikalingi nauji rinkimai Ukrainoje. Nesunku suprasti, kam tai naudinga. Rusija ir E. Muskas taip puikiai išvystė metodus skleisti melagienas ir kištis į demokratinių šalių rinkimus, kad tai taptų neregėto masto cunamiu, kurio tikslas – nukreipti dėmesį ir pasiekti Rusijos tikslus efektyviausiu ir pigiausiu būdu. Tai pats efektyviausias ir pigiausias būdas Rusijai laimėti viską, ko ji nori. Pažvelkite, kas vyksta Gruzijoje, kuri taip pat dalinai okupuota Rusijos arba Baltarusijoje, kuri tapo jos kolonija.
Tik vienas klausimas – ką darys Europa?
Trumpas apie Putiną atsiliepia tik teigiamai ir nori jam gero, ne šiaip sau. O todėl, kad ir Putinas yra fašistas – jis kišasi į liberalių demokratijų rinkimus, siekdamas jas sunaikinti. Tuo pačių vykdo hibridines atakas ir karines invazijas tam tikslui. Trumpui ir Putinui nepatinka žmogaus teisės, demokratija, žodžio laisvė ir kitos laisvės. Jiems patinka represijos prieš mažumas, kitaminčius, smurtas, ultranacionalizmas ir kolonializmas. Trumpui tikrai patinka tai, ką daro Putinas, naikindamas liberalizmą Europoje, padėdamas kitiems fašistams ir pačiam Trumpui.
Situacija yra tokia. Kuo greičiau tai pripažinsime tuo mums geriau. Svarbiausias neatsykas klausimas dabar yra tik tame – ką darys Europa ir jos piliečiai. Kaip sako prezidentas Zelenskis: „Kai kurie Europoje nusivylę Briuseliu, bet būkime atviri – jei ne Briuselis, tai Maskva. Tai jūsų sprendimas.“ Stipri, vieninga Europa su bendra kariuomene ir užsienio politika šiandien yra gyvybiškai būtina sąlyga, jei norime išlaikyti liberalias demokratijas Europoje ir nenorime tapti kolonija, kurios ateitį spręs fašistiniai tironai.
Putinas puikiai parodė, ką siūlo Europai: karas, smurtas, kolonizacija. Tik maži pavyzdžiai: prieš metus, kai vyko Miuncheno saugumo konferencija, buvo nužudytas Aleksejus Navalnas. Šiemet bombarduojamas Černobylio sarkofagas – paskutinė Europos apsauga nuo sovietų sprogusios atominės radiacijos.
Trumpas taip pat aiškiai parodė, ką siūlo Europai: grasinimus aneksijomis, Ukrainos išdavimą ir Europos saugumo perdavimą Rusijai ant lėkštutės, ekonominius karus, atsisakymą bet kokių įsipareigojimų, reikalavimus besąlygiškai vykdyti jų, kaip įsivaizduojamų kolonijų savininkų, sprendimus.
O ką mes pasiūlysime patys sau? Europa turi viską, kad būtų stipri ir diktuotų sąlygas tiek Rusijai, tiek JAV. Trūksta tik vieno – politinio ryžto tapti viena, stipria Europa, kuri nesileis išnaudojama tironų ir užtikrins savo piliečiams saugumą, žmogaus teises, laisves ir ekonominę gerovę. Istorija kuriama kiekvieną dieną, ir 2025-ieji gali tapti arba fašistų pergalių, arba stiprios Europos gimimo metais. Tai – mūsų pasirinkimas.
