Taip, ji jau visai arti. Bet nesijaudinkite – šiandien ramiai suvalgykite savo šašlyką, burgerį ar kepsnį. Šios mėsos jau greitai nebebus. Tačiau jūs vis dar galėsite mėgautis skania mėsa (jeigu norėsite). Kaip tai? Labai paprastai – dirbtinai kultivuojama mėsa pakeis mums įprastą mėsą, kuri dabar gaunama iš pramoninės gyvulininkystės ūkių. Ji pakeis tradicinę mėsą paprasčiausiai dėl to, kad bus žymiai pigesnė.
Naujausios prognozės rodo, kad iki 2030 metų dirbtinai užauginta mėsa galėtų užimti 10% mėsos rinkos, o iki 2040 metų – net 35%. Ši mėsa jau yra patvirtinta kaip saugi ir parduodama skirtinguose šalyse. Pavyzdžiui, JAV Maisto ir vaistų administracija 2022 metais patvirtino „Upside Food“ laboratorijoje auginamą vištienos mėsą žmonių vartojimui. 2024 m. Izraelis tapo pirmąja šalimi, patvirtinusia laboratorijoje auginamos jautienos pardavimą. „Aleph Farms“ tapo pirmąja kompanija pasaulyje, kuriai leista parduoti iš karvių ląstelių užaugintą kepsnį. Singapūras pirmasis pasaulyje patvirtino dirbtinę mėsą, 2020 m. suteikęs leidimą „Eat Just“ vištienos kepsneliams. Neseniai Singapūro maisto agentūra leido Australijos įmonei „Vow“ tiekti dirbtinę putpelių mėsą restoranams. Šiais metais planuojama patvirtinti dirbtinę vištieną ir kiaulieną iš Prancūzijos įmonės „Vital Meat“ ir Olandijos įmonės „Meatable“. Europoje pirmoji šalis, suteikusi leidimą pardavinėti dirbtinai kultivuojamą mėsą, tapo Jungtinė Karalystė, kuri 2024 m. rugpjūčio mėn. leido „Meatly“ kompanijai pardavinėti dirbtinę vištieną, tiesa, dar tik naminių gyvūnų maistui.
Kas yra dirbtinai kultivuojama mėsa?
Ji dar kartais vadinama laboratorijoje užauginta mėsa, nors tam nebūtinai reikia laboratorijos. Dirbtinai kultivuojama mėsa – tai iš gyvūno ląstelių pramoniniu būdu užauginta mėsa, kuri niekada nebuvo gyvūno dalimi. Gaminant šią mėsą nėra nužudomas joks gyvūnas. Įsivaizduokite mieles – jums užtenka vienos mielių ląstelės ir cukraus. Jei temperatūra, cukraus kiekis ir kiti fermentavimo parametrai bus tinkamai parinkti, netrukus turėsite daugybę mielių. Panašiai vyksta ir su dirbtine mėsa. Žinoma, gyvūnų raumenų ląstelės yra sudėtingesnės nei mielių, o mėsos konsistencija turi savo struktūrą. Tačiau, kaip ir dirbtinio intelekto atveju, mokslas sparčiai vystosi.
Pavyzdžiui, pirmasis mėsainis su dirbtinai kultivuojama mėsa buvo suvalgytas 2013 m. BBC tiesioginės transliacijos metu. Maisto kritikų įvertinimas buvo teigiamas. Tik kaina suprantama kėlė nuostabą – apie 300 000 eurų už 100-150 g gabaliuką, arba maždaug 3 mln. eurų už kilogramą. Tuo tarpu 2023 m. skelbiama, kad šios mėsos kaina nukrito iki 34 eurų už kilogramą. Tyrimai rodo, kad 2030 m. ši kaina turėtų būti apie 5,7 euro už kilogramą. Šiandien atsivertę „Barboros“ tinklapį matome, kad lietuvių mėgstamos kiaulienos kaina yra 6 eurai už kilogramą. Taip pat žinoma, kad apie 30% mėsos kaina sumažinama ES subsidijų dėka – pinigai tam surenkami iš jūsų mokesčių, kad parduotuvėje matytumėte mažesnę kainą. Be šios subsidijos tikroji kiaulienos kaina parduotuvėje turbūt būtų apie 8 eurus už kilogramą. Ir tai dar neįskaičiuojant išorės kaštų, tokių kaip aplinkos tarša, kuri yra tikrai reikšminga.
Gyvulininkystės poveikis aplinkai
Pavyzdžiui, daugelis recenzuotų tyrimų rodo, kad gyvulininkystės sektorius sukuria nuo 14,5% iki 19,6% viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekio. Tai panašus kiekis kaip ir transporto sektoriaus ar energijos naudojimo pastatuose. Beveik 30% visos planetos tinkamos gyventi teritorijos (arba 77% pasaulio žemės ūkio paskirties žemės) yra skirta gyvulininkystės poreikiams, nors tik maždaug 50% mūsų planetos sausumos teritorijos apskritai yra tinkama gyventi. Likusi dalis yra ledynai, dykumos arba kalnai. Taigi, tame 20% turi tilpti visi miestai ir kaimai, miškai, visa gamta ir dar mums skirto augalinio maisto auginimas.
Didelė pasaulio dalis susiduria su vandens problemomis. Pagal JT duomenis, beveik du trečdaliai pasaulio gyventojų kasmet bent vieną mėnesį patiria didelį vandens trūkumą, o pusė pasaulio gyventojų gyvena vietovėse, kuriose susiduriama su vandens stygiumi. Iki 2040 metų maždaug 1 iš 4 vaikų pasaulyje gyvens vietovėse, kuriose bus ypač didelis vandens trūkumas. 700 milijonų žmonių bus priversti palikti savo namus dėl vandens stygiaus iki 2030 m. Tuo tarpu žemės ūkis yra atsakingas už 69% viso sunaudojamo gėlo vandens, iš kurio 41% sunaudojama gyvulininkystėje. Be to, gyvulininkystė ir žemės ūkis apskritai yra pagrindiniai vandens teršėjai. Pavyzdžiui, Lietuvoje, pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis, apie 40% visų paviršinių vandens telkinių nėra geros būklės būtent dėl žemės ūkio poveikio.
Tai tik keletas pavyzdžių, kokią neigiamą įtaką turi gyvulininkystė. Taip pat galima paminėti didžiulę dirvožemio eroziją ir praradimą, miškų kirtimą bei bioįvairovės naikinimą, siekiant užauginti gyvulius. Aplinkos tarša įvairiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir pesticidais, kurie užteršia gruntinius vandenis. Gyvulininkystė taip pat skatina naujų ligų ir pandemijų atsiradimą, nes perpildytos fermos sukuria puikias sąlygas patogenams greitai evoliucionuoti. Atsparumo antibiotikams plitimas – dar viena problema, nes gyvūnai dažnai šeriami antibiotikais, kad greičiau priaugtų svorio, tačiau šie antibiotikai praranda efektyvumą gydant žmonių ligas. Ir dar daugybė kitų problemų, jau nekalbant apie gyvulinio maisto poveikį mūsų sveikatai. Galbūt esate girdėję apie „blogąjį“ cholesterolį, kuris užkemša kraujagysles, ir tai, kad Lietuvoje net 50% mirčių įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Burgeris už mažesnę kainą
Jei įtrauktume visus papildomus kaštus į mėsos kainą, priklausomai nuo mėsos tipo ir jos auginimo būdo, turėtume pridėti nuo 1 iki 9 eurų papildomai. „Barboros“ kiaulienos atveju tai sudarytų apie 3,5–5 eurus už kilogramą. Taigi reali kaina, kurią mokate, iš tiesų yra apie 12 eurų – pusę tiesiogiai, pusę netiesiogiai. Atsižvelgiant į tendencijas, dirbtinai kultivuojamos mėsos savikaina turėtų nukristi žemiau 12 eurų jau 2025 m. pradžioje.
Tai labai svarbu, nes moksliniai skaičiavimai rodo, kad dirbtinai kultivuojama mėsa leidžia sumažinti mėsos poveikį klimatui iki 92%, sumažina oro taršą iki 94% ir naudoja iki 90% mažiau žemės. Ši mėsa leidžia žymiai sumažinti ar net visiškai eliminuoti gyvulininkystės poveikį aplinkai, o svarbiausia – mums nereikės atsisakyti skanios ir sultingos mėsos. Be to, jums nereikės jaustis kaltam, kad dėl jūsų pusryčių, pietų ar vakarienės kažkoks gyvūnas gyveno savo visą gyvenimą kančiose ir turėjo būti nužudytas. Ar neturėtume į tai investuoti? Juo labiau, kad tai yra didelė galimybė verslui.
Didžiausias barjeras
Kad ir kiek potencialios naudos žmonijai galėtų atnešti ši technologija, kad ir kiek pigaus ir kokybiško maisto ji galėtų pasiūlyti, gali būti, kad jos tiesiog nenaudosime. Ne dėl to, kad ji būtų kažkuo bloga, o dėl to, kad politikai, atstovaudami interesų grupes, gali neleisti to daryti. Dirbtinai kultivuojama mėsa ES dar nėra pardavinėjama, bet jau susiduria su uždraudimo grėsme. Čia savo politinį kapitalą kraunasi ekstremalios dešinės politinės jėgos, kurios puikiai naudojasi žmonių baimėmis siekdamos padidinti savo populiarumą. Jos kovoja prieš migraciją, LGBTQ+ teises, vakcinavimą, žaliąjį kursą ir dirbtinai kultivuojamą mėsą. Nors šios partijos neturi teigiamos vizijos, jos siekia sustiprinti savo palaikymą, priešindamosi pokyčiams.
Juo labiau, kad tas „prieš“ yra labai susijęs su tam tikrų interesų grupių pinigais. Didžiausia atskira ES išlaidų dalis, net apie 38% visų bendrijos išlaidų, yra skirta žemės ūkiui remti. Net 80% šių lėšų skiriama daug emisijų sukeliančiai gyvulininkystei skatinti. Tai reiškia, kad 46 milijardai eurų per metus skiriami tam, kad tokių maisto produktų kaip jautiena, kiauliena, vištiena, pieno produktai ir kiaušiniai kainos būtų dirbtinai sumažintos. Šie pinigai paimami iš visų mokesčių mokėtojų, nesvarbu, ar jūs valgote mėsą ar ne, tam, kad paskatintų mus daugiau vartoti gyvulinės kilmės produktų, sumažinant jų kainą.
Suprantama, kad tie, kurie gauna 46 mlrd. eurų per metus, nenori jų prarasti. Todėl jau 2023 m. Italijos ekstremalios dešinės vyriausybė uždraudė šios mėsos pardavimą, importavimą ir gamybą. Panašūs draudimai taip pat įvesti JAV Floridos ir Alabamos valstijose, kuriose valdo MAGA politikai. Tuo pačiu ES susiformavo koalicija valstybių, siekiančių uždrausti ar labai apsunkinti dirbtinai kultivuojamos mėsos įteisinimą visos ES mastu. Pagrindiniai šios koalicijos dirigentai yra Italija, Austrija ir Prancūzija, tačiau prie jos prisijungė ir Lietuva, atstovaujama žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko. Nors ministras apmokamas iš visų mokesčių mokėtojų pinigų, visgi jis gina ne visuomenės, o žemės ūkio asociacijų interesus.
Kas svarbiausia?
Svarbiausia yra tai, kad galime sumažinti gyvūnų kančias, apsaugoti aplinką, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, sukurti naujas verslo galimybes, sumažinti maisto kainą ir padidinti ES biudžetą 46 mlrd. eurų per metus nedidinant mokesčių, tuo pačiu mėgaujantis skaniu maistu. Ir tai įmanoma ne po šimto metų, o jau artimiausiais metais. Suprantama, reikia investicijų, yra daug techninių klausimų ir gali kilti įvairių problemų, bet tai tikrai įmanoma. Klausimas – ar pasinaudosime šia galimybe, ar būsime įbauginti tų, kurie valdo politines lėles, siekdami išsaugoti taršą ir žiaurų verslo modelį? Šis klausimas skirtas mums, o atsakymas greičiausiai paaiškės po rinkimų.
