Atrodo, kad rinkimų kampanijos metu jau girdėjome apie viską. Vieni turi neišspręstų reikalų (ir nori juos tvarkytis būdami Seime), kiti žada gelbėti nuo gėjų ar imigrantų, treti – neleisti parduoti Lietuvos. Tačiau, kad ir kiek įtemptai klausiau, negirdėjau nieko apie mūsų turtingiausius žmones – tuos keliasdešimt asmenų, kurie per savo kapitalą iš tiesų turi didžiausią įtaką valstybės krypties formavimui. Kaip jiems sekasi? Ausyse spengia tik tyla.
Viešoje erdvėje mirga pozityvūs straipsniai, kad Lietuvoje augo pajamos ir ekonomika. Teigiama, kad Lietuvoje dar niekada taip gerai gyventi nebuvo, kad Lietuvos jaunimas yra laimingiausias pasaulyje, o Estija, neva, padariusi kažkokių klaidų, jau greitai bus pralenkta Lietuvos.
Tačiau retai matome informaciją, kad Lietuva yra antra nuo galo Europos Sąjungoje pagal pajamų nelygybę, o pajamų nelygybė (vertinant pagal Gini koeficientą) šios Vyriausybės valdymo metu tik augo. Be to, Lietuvos gyventojų pajamų santykis su ES šalių vidurkiu per šios Vyriausybės kadenciją pablogėjo.
Galbūt skaitėte „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico džiaugsmingus straipsnius, kuriuose nurodoma, kad Lietuvos žmonių perkamosios galios pokytis per pastaruosius penkerius metus siekė 26%. Tačiau ar žinote, kad turtingiausių Lietuvos žmonių, kurių turtas viršija 100 mln. eurų, turtas vien per pastaruosius metus išaugo net 41%?
Keista, bet iš mūsų politikų niekada negirdime, kaip sekasi šiems žmonėms. Jie sudaro nemažą dalį mūsų „vidutinės sėkmės“. Tuo pačiu jų pajamos gali paaiškinti, kodėl augant gyventojų vidutinėms, Gini koeficientas, rodantis pajamų nelygybę, Lietuvoje toliau didėja (t.y. didėja pajamų nelygybė).
Prieš pažvelgiant, kaip sekasi Lietuvos turtuoliams, reikėtų paminėti, kad Lietuvos gyventojai yra vieni skurdžiausių Europoje, o jų vidutinis turtas 2023 m. siekia apie 66 tūkst. eurų. Mes esame skurdžiausi net tarp Baltijos šalių – vidutiniškai 14% skurdesni nei estai ir net 40% skurdesni nei latviai. Ką jau kalbėti apie kitus Europoje – už vidutinį daną esame skurdesni 6 kartus, o už šveicarą net 10 kartų. O kaip ten viršuje pas mūsų turtingiausius?
Kai sekasi turtingiausiems?
Turtingiausias Lietuvos žmogus, remiantis top500.lt duomenimis, yra Gediminas Žiemelis, kurio turtas vertinamas 2,45 mlrd. eurų. Jei šį turtą palygintume su „standartinio lietuvio“ turtais, tai vienas žmogus valdo tiek, kiek visa Marijampolės populiacija (apie 37 tūkst. gyventojų).
Lietuvoje taip pat yra 6 žmonės, kurių turtas siekia 1 mlrd. eurų ar daugiau. Šiems 6 žmonėms priklauso apie 10 mlrd. eurų – tiek, kiek priklauso visiems Klaipėdos gyventojams (apie 150 tūkst.).
Be to, šalyje turime 64 žmones, kurių turtas viršija 100 mln. eurų. Šie 64 žmonės, kurie lengvai tilptų į vieną autobusą, valdo apie 23 mlrd. eurų – tai yra tiek, kiek priklauso visiems Kauno ir Alytaus gyventojams kartu sudėjus (apie 300 tūkst. ir 50 tūkst. gyventojų). Pagal top500.lt duomenis, šių 64 „autobuso keleivių“ turtas per metus išaugo vidutiniškai 41%, arba apie 6,7 mlrd. eurų.
Kodėl tai svarbu?
Sekasi žmonėms – puiku! Tačiau kur problema? Esminis klausimas kyla tuomet, kai valstybė susiduria su pavojumi – tiek iš vidaus (pvz., socialinė atskirtis ir didėjanti nelygybė, kuria naudojasi demagogai, siekdami sukelti visuomenės pyktį), tiek iš išorės (kaimynams grasinant ir demonstruojant karinę galią). Mūsų politikai dažnai teigia, kad nėra iš kur paimti pinigų gynybai ar kitoms svarbioms sritims. Priminsiu, kad Lietuvos gynybai 2024 m. numatyta skirti 2,77% BVP, tai yra apie 2,1 mlrd. eurų.
Todėl jie siūlo mums skolintis, nes „mūsų skola maža“. Ar žinojote, kad skolinimosi palūkanos šiuo metu yra vienos didžiausių per dešimtmetį? Lietuva moka nuo 3,5% iki 4% už savo skolas – ne tik už naujas, bet ir už tas, kurias refinansuojame. Tad politikų siūlymas skolintis iš esmės reiškia paprastą dalyką: „džiaukitės, kad neapiplėšime jūsų šiandien, bet ateities valdantieji apiplėš jus su palūkanomis.“
Pasiekti 4% BVP gynybai mums trūksta apie 700 mln. eurų, kurių, anot mūsų politikų, nėra iš kur paimti. Tačiau 2023 m. dėl įvairių mokestinių lengvatų Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetai neteko 3,6 mlrd. eurų.
Ekonomikos šešėlis Lietuvoje, skirtingai nei kitose Baltijos šalyse, didėja ir 2023 m. siekė 26,4% BVP. Tai reiškia, kad apie ketvirtadalį, arba 20 mlrd. eurų, mūsų ekonomikos funkcionuoja „paralelinėje valstybėje“.
Kadangi šiuo metu Lietuva per biudžetą perskirsto apie 32% BVP, galima apskaičiuoti, jog dėl šešėlinės ekonomikos mūsų valstybės biudžetas kasmet netenka apie 7 mlrd. eurų. Be to, prisiminkime 6,7 mlrd. eurų metinį uždarbį, kurį gavo 64 mūsų „autobuso keleiviai“. Jei tik jie sumokėtų bent 20% mokesčių, kaip mes visi mokame gyventojų pajamų mokestį, mes jau vien iš to turėtume dvigubai daugiau nei reikia. Ar tikrai nėra iš kur paimti pinigų?
Klausimas politikams
Taigi, kai kitą kartą klausysite mūsų politikų, pasiryžusių ginti mus nuo gėjų arba tų, kurie prieš gėjus, nuo imigrantų, Amerikos, Rusijos, Europos biurokratų, nuo Landsbergių ar nuo Žemaitaičių, nuo skiepų, nuo mokesčių ar dar kažko, paklauskite jų, kada jie pagaliau prasižios kažką pasakyti apie svarbius dalykus.
