Atskleisiu jums vieną paslaptį – kad ir kokie protingi ar savarankiški galvojate esantys, jūsų nuomonė yra formuojama kasdien. Taip, jūsų vertybės ir gyvenimiški potyriai turi įtakos, bet milžinišką vaidmenį atlieka ir informacija, kurią gaunate. Jei būtų kitaip, kompanijos kasmet neišleistų 1 trilijono eurų reklamai, autokratai nesistengtų perimti žiniasklaidos priemonių ar uždaryti jiems nepalankių informacijos šaltinių.
Lygiai taip pat 2025 m. sausio 20 d. vykusioje D. Trumpo inauguracijoje už jo nugaros pirmoje eilėje nestovėtų turtingiausi pasaulio žmonės – socialinių medijų savininkai.
Tą šaltą dieną Kapitolijuje vykusioje inauguracijoje šalia Trumpo buvo ne tik jo šeimos nariai, svarbiausi valstybės pareigūnai, buvę JAV vadovai, pakviesti užsienio valstybių prezidentai ir ambasadoriai, bet ir privatūs asmenys, kontroliuojantys tai, ką matote ekrane – į jį vidutinis žmogus per parą žiūri apie 7–9 valandas.
Tarp 40 pačių svarbiausių žmonių šalia Trumpo stovėjo Elonas Muskas, turtingiausias planetos žmogus, X (buvusio Twitter) bei Tesla ir SpaceX savininkas, Markas Zuckerbergas, Facebook, Instagram ir WhatsApp vadovas, Jeffas Bezosas, Amazon ir The Washington Post savininkas, Sundaras Pichai, Google ir Alphabet (kuri valdo YouTube) vadovas, Timas Cookas, Apple vadovas, Samas Altmanas, OpenAI vadovas, ir Shou Zi Chew, TikTok vadovas. Jų buvimas pirmoje eilėje nebuvo atsitiktinis.
Dėmesio oligarchai
Šie žmonės yra ne tik turtingiausi pasaulyje, bet ir turtingiausi per visą žmonijos istoriją. Niekada anksčiau tiek pasaulio turto nebuvo sutelkta kelių asmenų rankose. Jų bendras asmeninis turtas siekia apie 1,2 trilijono JAV dolerių – maždaug tiek, kiek vertos septynios Lietuvos, vertinant pagal vidutinio lietuvio turtą (66 tūkst. eurų). Tačiau Trumpo inauguracijoje pirmose eilėse jie buvo ne dėl savo turtų, o dėl to, kad kontroliuoja mūsų dėmesį ir algoritmus, lemiančius, kaip jis bus paskirstytas.
Būtent mūsų dėmesys ir asmeniniai duomenys, leidžiantys lengviau mus manipuliuoti, yra svarbiausios prekės, kurias siūlo turtingiausi pasaulio žmonės. Pavyzdžiui, Google 2024 m. iš reklamos (įskaitant YouTube) gavo 350 mlrd. JAV dolerių pajamų, o Meta (Facebook, Instagram, WhatsApp) – 164 mlrd. JAV dolerių. Šios kompanijos ne tik parduoda reklamą, bet ir prekiauja mūsų asmeniniais duomenimis – stebi, ką veikiame internete, kur lankomės, o kartais net klausosi mūsų pokalbių. Visa tai daroma tam, kad būtų lengviau mus paveikti – dažniausiai tam, jog kažką nupirktume, bet ne tik.
Socialiniai tinklai rinkimuose
Mūsų duomenys tampa preke, parduodama įvairioms komercinėms bendrovėms ir piktavalių šalių slaptosioms tarnyboms, siekiant daryti įtaką rinkimams demokratiškose valstybėse. Pavyzdžiui, 2016 m. D. Trumpo prezidentinei kampanijai dirbo „Cambridge Analytica“ – politinė konsultacijų firma, kuri naudojosi „Facebook“ surinktais duomenimis, kad sukurtų detalius JAV rinkėjų psichologinius profilius. Tai leido jiems vykdyti itin tikslines reklamas, skirtas paveikti neapsisprendusius rinkėjus svarbiose svyruojančiose valstijose.
Tuo pačiu metu naudotojų psichologiniai profiliai buvo išnaudoti netikrų naujienų, sąmokslo teorijų ir klaidinančios politinės reklamos platinimui. Šią taktiką veiksmingai naudojo Rusijos agentai, vykdydami koordinuotą socialinės žiniasklaidos kampaniją, kurios tikslas buvo apšmeižti Hillary Clinton. Jie skleidė melagingas istorijas apie jos sveikatos būklę ir tariamą dalyvavimą vaikų išnaudojimo tinkle. Ši strategija pasiteisino – D. Trumpas buvo išrinktas JAV prezidentu.
Šios technologijos buvo veiksmingai panaudotos Rusijos siekiant suklaidinti rinkėjus ir per 2016 m. vykusį „Brexit“ referendumą. Tačiau nuo to laiko Rusija kišosi beveik į visus svarbiausius rinkimus Europoje. Vienas naujausių pavyzdžių – Rumunija, kur 2024 m. lapkričio 24 d. pirmąjį prezidento rinkimų turą netikėtai laimėjo radikalus prorusiškas kandidatas Călin Georgescu, sukeldamas politinį šoką. Vėliau Aukščiausiasis Teismas anuliavo balsavimą, kai paaiškėjo, kad Rusijos įtaka padėjo jo kampanijai, tačiau politinė situacija šalyje išlieka nestabili. Rusija aktyviai „dalyvavo“ ir paskutiniuose sekmadienio Vokietijos rinkimuose, siekdama sustiprinti prorusiškų partijų – AfD ir Kairės – rezultatus.
Rusijos ir komercinių kompanijų ištobulinti metodai dabar plačiai naudojami skleisti melagienas ir dezinformaciją, siekiant pakreipti rinkimų rezultatus dažniausiai kraštutinės dešinės, neonacių ir fašistinių jėgų naudai. Ir tai jau pasiteisino ne vienoje šalyje: 2016 m. Filipinuose išrinktas Rodrigo Duterte, 2018 m. Brazilijoje – Jair Bolsonaro, melagienų kampanijos nulėmė ir Viktoro Orbáno politinę sėkmę Vengrijoje nuo 2010 m., Narendra Modi pergales 2014 ir 2019 m. Indijoje, o Matteo Salvini pakilimą Italijoje 2018 m. Ir, siurprizas, siurprizas – jie visi dideli Putino ir D. Trumpo gerbėjai.
Žala ne tik rinkimuose
Socialiniai tinklai buvo aktyviai naudojami kur kas didesnei žalai nei vien rinkimų metu. Turbūt pamenate, kaip COVID-19 pandemijos metu juose plito įvairiausios antivakserių teorijos apie virusą ir vakcinas. Dėl vakcinų atsisakymo ir nepasitikėjimo jomis medicinos darbuotojų pastangos buvo smarkiai apsunkintos, o tai kainavo milijonus papildomų gyvybių. Be to, socialinių tinklų melagienos lėmė vakcinomis išvengiamų ligų – tymų, kiaulytės, raudonukės, difterijos, poliomielito, kokliušo ir stabligės – sugrįžimą.
2017 m. rugpjūtį Mianmaro kariuomenė surengė masines žudynes prieš Rohingjus: tūkstančiai vyrų, moterų, vaikų ir senolių buvo nužudyti, tūkstančiai moterų ir mergaičių – išprievartautos, kaimai – sudeginti. Apie 700 000 žmonių pabėgo į kaimyninį Bangladešą, siekdami išvengti smurto ir persekiojimo. Šis tarptautiniu mastu pripažintas Mianmaro Rohingjų genocidas buvo tiesiogiai pakurstytas melagienų, aktyviai platinamų „Facebook“ tinkle.
Nuo 2013 m. ISIS islamistų grupuotė itin veiksmingai išnaudojo socialinius tinklus – „Facebook“, „Twitter“, „YouTube“ ir „Telegram“ – savo propagandos sklaidai. Šie kanalai leido jiems radikalizuoti ir pritraukti dešimtis tūkstančių kovotojų iš Vakarų šalių džihadui prieš Vakarus. Tačiau 2017 m. ISIS neteko kontroliuojamų teritorijų, jų propagandos ir smurto vaizdų platinimas socialiniuose tinkluose taip pat buvo kiek apribotas.
Tai tik keli geriausiai žinomi pavyzdžiai. Tačiau blogiausia tai, kad mes žengiame į visiškai naują dirbtinio intelekto amžių, suteikiantį beribes galimybes kurti melagienas – tiek tekstų, tiek garso ar vaizdo pavidalu – ir tobulinti žmonių manipuliavimo technologijas.
Sugrįžusiam į JAV prezidento postą D. Trumpui už nugaros stovintys turtuoliai bei socialinių tinklų vadovai paskelbė apie likusių (kad ir menkų) melagienų kontrolės priemonių – blokavimų, faktų tikrinimo, bendruomenės komentarų ir pan. – panaikinimą.
Nenuostabu, kad tai labiausiai nudžiugino kraštutines dešiniąsias, fašistines ir nacistines ideologijas palaikančias partijas. Tyrimai rodo, jog radikalūs dešinieji populistai naudoja dezinformaciją kaip pagrindinę strategijos dalį siekdami destabilizuoti demokratijas ir įgyti politinį pranašumą. Ir ši taktika jiems puikiai pasiteisina.
Kur mes keliaujame?
Atrodo, kad dirbtinio intelekto dėka mes jau beveik pasiruošę leistis į dar niekieno netestuotus „amerikietiškus kalnelius“ – stačiausius ir pavojingiausius melagienų skardžius. Ir štai Markas Zuckerbergas, siekdamas įtikti D. Trumpui, dar ir išmontuoja paskutinius, nors ir vos besilaikiusius, saugumo diržus. Bet tai tik viena problema.
Kita problema – socialinių tinklų veikimas priklauso nuo jų vadovų, kaip puikiai parodė E. Muskas, perėmęs „Twitter“ ir pavertęs jį kraštutinės dešinės srutynu. Juk žmonės neieško informacijos socialiniuose tinkluose – ji jiems yra pateikiama, „sumaitinama“ (per „feedus“) braukant aukštyn-žemyn. O tai, kas ir kaip jums bus pateikta, priklauso nuo tų, kurie, sumokėję milijonus tiesiai į D. Trumpo kišenę ir pabučiavę jo žiedą per inauguraciją, pasižadėjo vykdyti jo norus.
Tuo pat metu patys socialinių tinklų algoritmai taip „patobulėjo“, kad ekranuose praleidžiamas laikas nuolat ilgėja – ypač tarp paauglių ir jaunų žmonių. Kasdienis jų buvimas socialiniuose tinkluose (iki 30 metų amžiaus) jau viršija 3–4 valandas ir vis auga, atimdamas miegą, sveikatą, gebėjimą mokytis, socialinius ryšius ir daugybę kitų svarbių dalykų. Gebėjimas kuo ilgiau „prilipdyti“ mus prie ekranų tapo pagrindiniu socialinių platformų ir jų savininkų tikslu, nes jis tiesiogiai didina jų turtus ir, kaip dabar akivaizdu, politinę galią. O kraštutinė dešinė dabar yra sėkmingiausia būtent tarp tų, kurie socialiniuose tinkluose praleidžia ilgiausiai.
Ką daryti?
Dėl D. Trumpo išrinkimo panašu, kad globalios pastangos riboti dėmesio oligarchų daromą žalą bus arba neutralizuotos, arba smarkiai apribotos. Akivaizdu, kad šis kelias veda į labai rimtas pasekmes, kurios guli užmirštos (ypač jaunimo) Panerių miške. Gaila, kad Antrojo pasaulinio karo baisumai pamažu išsitrina iš kolektyvinės atminties, užgožti vis naujesnių „TikTok“ šokių video, o fašizmo ir autoritarizmo idėjos vėl tampa „fainos“.
Šiuo metu nėra aiškaus sprendimo. Aš jo neturiu. Bet pirmiausia turime pripažinti, kad tai yra egzistencinė mūsų visuomenės problema. Nes mus nuo fašistinių jėgų sugrįžimo ir įsigalėjimo Europoje skiria vos vienas rinkimų ciklas.
Tai reiškia, kad turime ieškoti sprendimų dabar – kol dar ne per vėlu. Galbūt tai kažkas paprasto, pavyzdžiui, telefonų draudimas darželiuose ir mokyklose, klaidinančios informacijos žymėjimas ar griežtesnė melagienų kontrolė. Tačiau geriausia būtų, jei priemonės būtų įgyvendintos šalies ir ES mastu, visais lygmenimis – ribojant dezinformaciją ir stiprinant visuomenės atsparumą manipuliacijoms. Nes kuo ilgiau delsiame pažaboti socialinių tinklų melagienas, tuo didesnė tikimybė, kad galiausiai jos pažabos mus.
